\u010cernobylio radiaciniame ekologiniame biosferos draustinyje fiksuojamas ry\u0161kus elni\u0173 populiacijos kritimas. Draustinio mokslininkai prane\u0161a, kad \u0161\u012f sezon\u0105 elni\u0173 skai\u010dius, palyginti su ankstesniais metais, suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 1,5 karto, o poky\u010diai jau matomi ir i\u0161 gyv\u016bn\u0173 elgsenos.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, \u0161i\u0173 met\u0173 ruja truko ilgiau nei \u012fprasta, o patel\u0117s \u012f ruj\u0105 \u012fsijung\u0117 ne taip sinchroni\u0161kai kaip anks\u010diau. Nors galiausiai haremai susiformavo, sezono apibendrinimas, anot specialist\u0173, nuvyl\u0117: elni\u0173 pastebimai ma\u017eiau visame stebim\u0173 teritorij\u0173 tinkle.<\/p>\n
Kod\u0117l ma\u017e\u0117ja elni\u0173?<\/p>\n
Pagrindine prie\u017eastimi \u012fvardijama prast\u0117janti pa\u0161arin\u0117 baz\u0117, nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio kra\u0161tovaizdis gali atrodyti \u017ealias ir ve\u0161lus. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u017ealia danga neb\u016btinai rei\u0161kia kokybi\u0161k\u0105 maist\u0105 \u017eol\u0117d\u017eiams: invaziniai augalai ir kai kurios agresyviai plintan\u010dios \u017eol\u0117s kei\u010dia augalijos sud\u0117t\u012f taip, kad maisting\u0173, elniams tinkam\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 dalis ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Situacij\u0105 komplikuoja invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pl\u0117tra vakariniuose draustinio plotuose. Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f spar\u010diai plintan\u010dius augalus, kurie i\u0161 prad\u017ei\u0173 da\u017eniau laik\u0117si pakel\u0117se, bet pastaruoju metu vis aktyviau u\u017eima apleistus laukus ir nat\u016bralias buveines, i\u0161stumdami vietines r\u016b\u0161is.<\/p>\n
\u201e\u012esivaizduokite dideles erdves, apaugusias auk\u0161ta \u017eole, kurioje i\u0161 ties\u0173 vis ma\u017eiau maisting\u0173 augal\u0173, prie kuri\u0173 prisitaik\u0119 vietiniai \u017eol\u0117d\u017eiai\u201c, \u2013 sak\u0117 draustinio mokslininkai.<\/p>\n
J\u0173 teigimu, tokiose teritorijose formuojasi paradoksali situacija: \u017eol\u0117d\u017eiai ir toliau juda tais pa\u010diais mar\u0161rutais, ta\u010diau reali mitybos vert\u0117 krenta. Tai gali lemti prastesn\u0119 gyv\u016bn\u0173 b\u016bkl\u0119 prie\u0161 \u017eiem\u0105, ma\u017eesn\u012f jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 ir l\u0117tesn\u012f populiacijos atsik\u016brim\u0105.<\/p>\n
K\u0105 tai rei\u0161kia draustinio ekosistemai?<\/p>\n
Elni\u0173 gausa yra svarbi visos ekosistemos grandis: ji veikia augalijos strukt\u016br\u0105, pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 mitybos galimybes ir bendr\u0105 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s pusiausvyr\u0105. Kai suma\u017e\u0117ja dideli\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173, gali keistis ir kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pasiskirstymas, o kai kuriose vietose tai ilgainiui paveikia net buveini\u0173 mozaik\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausias klausimas dabar yra ne vien dabartinis skai\u010di\u0173 kritimas, o ilgalaik\u0117 tendencija. Jei pa\u0161arin\u0117 baz\u0117 ir toliau prast\u0117s, net ir esant pakankamai \u201e\u017ealumos\u201c vizualiai, populiacijai gali b\u016bti sunku stabilizuotis.<\/p>\n
\u201eAr \u010dia u\u017eteks maisto, kad elniai i\u0161gyvent\u0173 \u017eiem\u0105 ir u\u017eaugint\u0173 jauniklius? Tai n\u0117ra antraeilis klausimas, tai visos populiacijos ateities klausimas\u201c, \u2013 sak\u0117 draustinio specialistai.<\/p>\n
Ekspertai pa\u017eymi, kad invazini\u0173 augal\u0173 valdymas ir buveini\u0173 steb\u0117sena tampa vis svarbesni, ypa\u010d teritorijose, kuriose \u017emogaus veikla suma\u017e\u0117jusi, o apleistos \u017eem\u0117s sudaro s\u0105lygas greitam augalijos poky\u010diui. Tokiose vietov\u0117se poky\u010diai gali vykti tyliai, bet tur\u0117ti didel\u012f poveik\u012f laukiniams gyv\u016bnams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u010cernobylio biosferos draustinyje elni\u0173 suma\u017e\u0117jo apie 1,5 karto: mokslininkai tai sieja su prast\u0117jan\u010dia pa\u0161arine baze ir invazini\u0173 augal\u0173 plitimu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,49094,704,101,151,15579,8490],"miestas":[],"class_list":["post-64150","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-cernobylio-biosferos-draustinis","tag-cernobylis","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-elniai","tag-invaziniai-augalai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64150","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64150"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64150\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64150"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64150"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64150"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64150"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}