Denisovo urve Altajaus regione mokslininkai aptiko stambaus \u017einduolio kaul\u0173 fragment\u0173, kurie, kaip paai\u0161k\u0117jo, nepriklauso n\u0117 vienai iki \u0161iol apra\u0161ytai r\u016b\u0161iai. Nors radiniai buvo pernelyg suir\u0119, kad gyv\u016bn\u0105 b\u016bt\u0173 galima patikimai atpa\u017einti pagal kaul\u0173 form\u0105, atsakymus suteik\u0117 senovin\u0117s DNR tyrimai.<\/p>\n
Genetin\u0117 analiz\u0117 parod\u0117, kad ledynme\u010diu gyven\u0119s gyv\u016bnas buvo artimas \u0161iuolaikini\u0173 jak\u0173 giminaitis, ta\u010diau atstovavo atskirai evoliucinei linijai. Tyr\u0117jai \u0161iai ne\u017einomai r\u016b\u0161iai laikinai pritaik\u0117 darbin\u012f pavadinim\u0105 Jakas X ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad tai n\u0117ra oficialus mokslinis vardas.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 DNR ir kod\u0117l to dar nepakanka?<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161tyr\u0117 20 kaul\u0173 fragment\u0173, i\u0161 kuri\u0173 14 rasta Denisovo urve, o likusieji \u2013 kitose regiono vietose. M\u0117gini\u0173 am\u017eius ap\u0117m\u0117 ilg\u0105 laikotarp\u012f \u2013 ma\u017edaug nuo 250 000\u2013200 000 met\u0173 iki apie 27 000 met\u0173, tod\u0117l radiniai leid\u017eia spr\u0119sti, kad r\u016b\u0161is regione egzistavo t\u016bkstantme\u010diais.<\/p>\n
Nepaisant prastos kaul\u0173 b\u016bkl\u0117s, komandai pavyko atkurti 20 senovini\u0173 genom\u0173 ir palyginti juos su \u0161iuolaikini\u0173 bei i\u0161nykusi\u0173 porakanopi\u0173 duomenimis. Rezultatai parod\u0117, kad gyv\u016bnas priklaus\u0117 jau\u010di\u0173 po\u0161eimiui, bet neatitiko n\u0117 vienos \u017einomos r\u016b\u0161ies, o jo linija nuo \u0161iuolaikini\u0173 jak\u0173 prot\u0117vi\u0173 grei\u010diausiai atsiskyr\u0117 ma\u017edaug prie\u0161 400 000 met\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien genetini\u0173 duomen\u0173 nepakanka, kad b\u016bt\u0173 formaliai apra\u0161yta nauja r\u016b\u0161is pagal zoologin\u0117s nomenklat\u016bros taisykles. Tam paprastai reikia diagnostini\u0173 anatomini\u0173 po\u017eymi\u0173, ai\u0161kaus tipinio egzemplioriaus ir i\u0161samios apra\u0161omosios med\u017eiagos, o fragmenti\u0161ki kaulai \u0161iuos reikalavimus apsunkina.<\/p>\n
Kaip atrod\u0117 ledynme\u010dio ekosistema?<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, Jakas X gyveno toje pa\u010dioje \u0161altojo laikotarpio aplinkoje kaip ir kiti vadinamosios mamutin\u0117s step\u0117s gyventojai. Tuo metu didel\u0119 Sibiro dal\u012f deng\u0117 \u017eolynais paremta ekosistema, kurioje gan\u0117si stamb\u016bs \u017einduoliai, o j\u0173 gausa palaik\u0117 ir stambi\u0173j\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 populiacijas.<\/p>\n
Tarp to meto gyv\u016bn\u0173, su kuriais gal\u0117jo dalytis buvein\u0119 Jakas X, minimi stepiniai stumbrai, taurai, vilnoniai mamutai, vilnoniai raganosiai ir arkliai. Tarp stambi\u0173j\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 regione gal\u0117jo pasitaikyti urvini\u0173 hien\u0173 ir rud\u0173j\u0173 loki\u0173, o tai rodo sud\u0117tingus mitybos ry\u0161ius ir konkurencij\u0105.<\/p>\n
Kada r\u016b\u0161is \u0117m\u0117 nykti?<\/p>\n
Genominiai duomenys leido apytikriai atsekti ir populiacijos poky\u010dius. Tyr\u0117jai daro prielaid\u0105, kad skaitlingumas gal\u0117jo smarkiau kristi at\u0161ilimo laikotarpiu ma\u017edaug prie\u0161 120 000 met\u0173, kai kei\u010diantis klimatui kito ir buvein\u0117s bei pa\u0161aro prieinamumas.<\/p>\n
R\u016b\u0161is v\u0117liau i\u0161nyko, ta\u010diau tikslaus i\u0161nykimo laiko kol kas nustatyti nepavyko. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ateityje lemiam\u0105 vaidmen\u012f gali suvaidinti nauji radiniai su geriau i\u0161likusia anatomine med\u017eiaga, kuri leist\u0173 r\u016b\u0161\u012f apra\u0161yti formaliai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Denisovo urve aptikti ledynme\u010dio \u017einduolio kaulai atskleid\u0117 nauj\u0105 jak\u0173 giminait\u012f: senovin\u0117 DNR rodo atskir\u0105 linij\u0105 ir paslapting\u0105 i\u0161nykim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[17326,49097,101,49098,14575,4738,27604],"miestas":[],"class_list":["post-64152","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-altajus","tag-denisovo-urvas","tag-ekologija","tag-jakai","tag-ledynmetis","tag-senovine-dnr","tag-sibiras"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64152","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64152"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64152\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64152"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64152"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64152"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64152"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}