Jungtin\u0117s Tautos \u012fsp\u0117ja, kad pasaulio vidutin\u0117 temperat\u016bra spar\u010diai art\u0117ja prie 1,5 laipsnio \u0161ilimo ribos, d\u0117l kurios valstyb\u0117s susitar\u0117 2015 metais Pary\u017eiaus susitarime. Nors pastaraisiais metais matomas tam tikras progresas, JT vertinimu, laiko ry\u017etingiems sprendimams lieka vis ma\u017eiau.<\/p>\n
\u0160i riba laikoma kritine ne tod\u0117l, kad po jos klimatas staiga \u201esugri\u016bva\u201c, bet tod\u0117l, kad did\u0117ja pavojing\u0173 rei\u0161kini\u0173 tikimyb\u0117 ir mastas. Da\u017en\u0117ja mirtinos kar\u0161\u010dio bangos, stiprios li\u016btys ir potvyniai, ilgalaik\u0117s sausros, mi\u0161k\u0173 gaisrai, o ekonomikos ir sveikatos sistemoms tenka vis didesnis kr\u016bvis.<\/p>\n
\u201eTie, kurie prie problemos prisid\u0117jo ma\u017eiausiai, nuken\u010dia pirmi ir labiausiai\u201c, \u2013 sak\u0117 JT generalinis sekretorius Ant\u00f3nio Guterresas.<\/p>\n
JT Aplinkos programos (UNEP) analiz\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad norint, jog iki am\u017eiaus vidurio at\u0161ilimas vir\u0161yt\u0173 1,5 laipsnio rib\u0105 tik keliomis de\u0161imtosiomis ir stabilizuot\u0173si apie 1,7\u20131,8 laipsnio, pasaulin\u0117s \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos tur\u0117t\u0173 kasmet ma\u017e\u0117ti daugiau nei 6 proc. iki 2035 met\u0173. Ta\u010diau dabartin\u0117 trajektorija i\u0161lieka prie\u0161inga, nes pagrindinis emisij\u0173 \u0161altinis vis dar yra anglies, naftos ir duj\u0173 deginimas.<\/p>\n
Kartu UNEP pa\u017eymi, kad technologinis l\u016b\u017eis \u012fmanomas ir jau vyksta. Nuo Pary\u017eiaus susitarimo atsinaujinan\u010dios energetikos paj\u0117gumai augo gerokai spar\u010diau, nei prognozuota, o saul\u0117s energetikos pl\u0117tra daugelyje region\u0173 tapo vienu pigiausi\u0173 naujos generacijos elektros \u0161altini\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto atotr\u016bkis tarp pa\u017ead\u0173 ir reali\u0173 veiksm\u0173 i\u0161lieka. JT vertinimu, jei valstyb\u0117s ir toliau laikysis dabartin\u0117s politikos, iki \u0161io am\u017eiaus pabaigos at\u0161ilimas gali pasiekti apie 2,8 laipsnio, o net ir \u012fgyvendinus ambicingesnius nacionalinius planus pasaulis vis tiek rizikuoja sustoti ties ma\u017edaug 2,1 laipsnio.<\/p>\n
\u201eEmisij\u0173 atotr\u016bkis virto politin\u0117s lyderyst\u0117s atotr\u016bkiu, o pasauliui baigiasi laikas ir pasiteisinimai\u201c, \u2013 sak\u0117 Ant\u00f3nio Guterresas.<\/p>\n
Art\u0117janti JT klimato konferencija laikoma vienu svarbiausi\u0173 politini\u0173 moment\u0173, kai \u0161alys gali sutarti d\u0117l konkretesni\u0173 priemoni\u0173. Tarp aptariam\u0173 kryp\u010di\u0173 minimas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, ta\u010diau aplinkosaugin\u0117s organizacijos pabr\u0117\u017eia, kad vien elektrifikacijos neu\u017etenka, jei elektra ir toliau gaminama i\u0161 i\u0161kastinio kuro.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau a\u0161trus klausimas i\u0161lieka klimato finansavimas: kas, kiek ir kokiomis s\u0105lygomis tur\u0117t\u0173 apmok\u0117ti prisitaikymo bei nuostoli\u0173 ma\u017einimo priemones besivystan\u010diose \u0161alyse. JT argumentas paprastas: klimato padariniai didina nelygyb\u0119, o be finansini\u0173 svert\u0173 daug region\u0173 lieka be reali\u0173 galimybi\u0173 apsisaugoti.<\/p>\n
Naujausi ekstremal\u016bs rei\u0161kiniai Europoje, \u012fskaitant didelius potvynius, JT ataskaitose apib\u016bdinami kaip tendencijos, o ne pavieniai atsitiktinumai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties JT ragina ma\u017einti emisijas grei\u010diau, kartu i\u0161 karto investuojant \u012f prisitaikym\u0105, kad miestai, infrastrukt\u016bra ir sveikatos sistemos atlaikyt\u0173 da\u017en\u0117jan\u010dius sm\u016bgius.<\/p>\n
\u201eKiekviena laipsnio dalis yra svarbi. Kiekvieni delsimo metai apsunkina keli\u0105 atgal. U\u017edarykime \u0161\u012f atotr\u016bk\u012f dabar\u201c, \u2013 sak\u0117 Ant\u00f3nio Guterresas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JT persp\u0117ja, kad 1,5 laipsnio at\u0161ilimo riba beveik pasiekta: emisijos vis dar auga, o sprendimus lemia politin\u0117s valios tr\u016bkumas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[516,101,6455,673,20494,4657,9530],"miestas":[],"class_list":["post-64153","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-ekologija","tag-jungtines-tautos","tag-klimato-kaita","tag-paryziaus-susitarimas","tag-siltnamio-dujos","tag-unep"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64153\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64153"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}