Arkties gelm\u0117se dirb\u0119 Norvegijos mokslininkai, j\u016bros dugn\u0105 tyrin\u0117j\u0119 nuotoliniu b\u016bdu valdomu aparatu, u\u017efiksavo ne\u012fprast\u0105 plot\u0105, i\u0161siskyrus\u012f i\u0161 aplinkin\u0117s, atrodyt\u0173, vienodos dugno strukt\u016bros. Priart\u0117jus paai\u0161k\u0117jo, kad tai tankus vamzdelini\u0173 kirm\u0117li\u0173 telkinys, tarsi gyvas kilimas ant nuos\u0117d\u0173.<\/p>\n
Pa\u0117mus nuos\u0117d\u0173 m\u0117gin\u012f, vandenyje trumpam pasklido tamsus, beveik juodas debesis, b\u016bdingas vietoms, kur nuos\u0117dose gausu organin\u0117s med\u017eiagos ir suintensyv\u0117ja bakterij\u0173 veikla. Jam i\u0161sisklaid\u017eius, tyr\u0117jai pamat\u0117 tai, kas j\u016bros dugne aptinkama retai: kaulus ir dantis, aplink kuriuos knib\u017ed\u0117jo gyv\u016bnija.<\/p>\n
\u201eKvapas nebuvo toks baisus, bet d\u0117l atsargumo naudojome dujokaukes\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 ekspedicijos komanda savo kelion\u0117s dienora\u0161tyje.<\/p>\n
Surinktus duomenis ir m\u0117ginius \u012fvertinus pavir\u0161iuje, tapo ai\u0161ku, kad aptikta vadinamoji banginio kritimo vieta, kai po \u017e\u016bties banginio k\u016bnas nugrimzta \u012f gelmes ir tampa ilgalaikiu maisto bei buveini\u0173 \u0161altiniu. Tokios vietos veikia kaip oaz\u0117s giliavandeniame dykumyne, pritraukian\u010dios organizmus, kurie kitu atveju \u010dia vargiai rast\u0173 energijos.<\/p>\n
Banginio audiniai pirmiausia maitina didesnius mait\u0117das, o v\u0117liau, irimo procesams t\u0119siantis, \u012fsijungia bakterijos ir smulkesni bestuburiai. Laikui b\u0117gant, net ir kaulai tampa energijos \u0161altiniu, o aplink susiformuoja bendrijos, galin\u010dios gyvuoti metus ar net de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie organin\u0117s med\u017eiagos pli\u016bpsniai didina r\u016b\u0161in\u0119 \u012fvairov\u0119 ir sudaro s\u0105lygas r\u016b\u0161ims \u201ekeliauti\u201c tarp atskir\u0173 giliavandeni\u0173 buveini\u0173. Be to, banginio kritimo vietose vyksta svarb\u016bs biogeocheminiai procesai, susij\u0119 su anglies kaupimu ir sieros, azoto bei fosforo apykaita.<\/p>\n
\u0160is atvejis i\u0161ry\u0161kino ir kit\u0105 problem\u0105: banginio liekanos ne visada matomos plika akimi net ir naudojant povandenines kameras. Kaulai gali b\u016bti i\u0161 dalies ar visi\u0161kai u\u017ene\u0161ti nuos\u0117domis, tod\u0117l tokios ekosistemos gali likti nepasteb\u0117tos, jei tyrimai ar darbai dugne atliekami skubotai.<\/p>\n
Banginio kritimo vieta Arkties regione tapo argumentu platesn\u0117je diskusijoje apie b\u016bsim\u0105 j\u016bros dugno i\u0161tekli\u0173 gavyb\u0105. Giliavanden\u0117se teritorijose gausu mineralini\u0173 i\u0161tekli\u0173, ta\u010diau tuo pat metu tai vienos ma\u017eiausiai pa\u017eint\u0173 \u017dem\u0117s ekosistem\u0173, kuriose net pavieniai objektai gali b\u016bti kriti\u0161kai svarb\u016bs gyvyb\u0117s tinklams.<\/p>\n
J\u016bros dugno kasimo, gr\u0119\u017eimo ar nuos\u0117d\u0173 \u201esiurbimo\u201c darbai gali sukelti ilgalaik\u012f fizin\u012f trikdym\u0105, nuos\u0117d\u0173 drumstum\u0105 ir buveini\u0173 praradim\u0105. Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad be detali\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 ir atsargumo priemoni\u0173 tokios retos organin\u0117s med\u017eiagos sankaupos gali b\u016bti papras\u010diausiai perva\u017eiuotos technika arba sunaikintos dar j\u0173 neidentifikavus.<\/p>\n
Norvegijos j\u016bros dugno kartografavimo programos MAREANO komanda pa\u017eymi, kad net ir vizualiai nuobod\u017eiuose giliavandeniuose peiza\u017euose kartais slypi i\u0161skirtiniai \u012fvykiai. \u0160is radinys, j\u0173 vertinimu, yra priminimas, jog giliavandeni\u0173 buveini\u0173 apsauga priklauso nuo kruop\u0161taus tyrim\u0173 planavimo ir nuoseklaus j\u016bros dugno pa\u017einimo.<\/p>\n
\u201eNet ir i\u0161 pa\u017ei\u016bros neypatingi giliavandeniai kra\u0161tovaizd\u017eiai kartais slepia nepaprastus rei\u0161kinius, tokius kaip banginio kritimas\u201c, \u2013 teig\u0117 MAREANO programos atstovai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arkties gelm\u0117se aptikta banginio kritimo vieta atskleid\u0117 ret\u0105 ekosistem\u0105 ir sustiprino nuog\u0105stavimus d\u0117l b\u016bsimos j\u016bros dugno gavybos poveikio.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64160,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3699,13202,29419,49101,49100,6340,32504],"miestas":[],"class_list":["post-64158","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arktis","tag-banginiai","tag-giliavandenes-ekosistemos","tag-juros-dugno-kasyba","tag-mareano","tag-norvegija","tag-nuotoliniai-povandeniniai-aparatai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64158","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64158"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64158\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64160"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64158"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64158"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64158"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64158"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}