{"id":64210,"date":"2026-10-22T13:36:06","date_gmt":"2026-10-22T13:36:06","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/22\/euro-zonos-skola-vel-kopia-italija-beveik-pasivijo-graikija-prancuzijai-brangsta-skolinimasis\/"},"modified":"2026-10-22T13:36:06","modified_gmt":"2026-10-22T13:36:06","slug":"euro-zonos-skola-vel-kopia-italija-beveik-pasivijo-graikija-prancuzijai-brangsta-skolinimasis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/22\/euro-zonos-skola-vel-kopia-italija-beveik-pasivijo-graikija-prancuzijai-brangsta-skolinimasis\/","title":{"rendered":"Euro zonos skola v\u0117l kopia: Italija beveik pasivijo Graikij\u0105, Pranc\u016bzijai brangsta skolinimasis"},"content":{"rendered":"<p>Euro zonoje vald\u017eios sektoriaus skola 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f pasiek\u0117 88,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir per metus \u016bgtel\u0117jo nuo 87,3 proc., skelbia Eurostatas. Rodiklis apima laikotarp\u012f nuo baland\u017eio iki bir\u017eelio, kai daliai valstybi\u0173 did\u0117jo biud\u017eet\u0173 deficitas ir skolinimosi poreikis.<\/p>\n<p>Visoje Europos S\u0105jungoje skolos ir BVP santykis tuo pa\u010diu laikotarpiu sudar\u0117 82,9 proc., palyginti su 81,4 proc. prie\u0161 metus. Eurostato duomenimis, vien euro zonos vyriausybi\u0173 \u012fsipareigojimai pinigine i\u0161rai\u0161ka siek\u0117 apie 14 400 000 000 000 eur\u0173.<\/p>\n<h2>Skolos taisykl\u0117s ir realyb\u0117<\/h2>\n<p>Skolos ir BVP santykis rodo, kiek valstyb\u0117 yra \u012fsiskolinusi, palyginti su ekonomikos dyd\u017eiu, ir yra vienas svarbiausi\u0173 fiskalin\u0117s tvaros indikatori\u0173. Pagal ES fiskalines taisykles, skola netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 60 proc. BVP, o metinis biud\u017eeto deficitas tur\u0117t\u0173 tilpti \u012f 3 proc. rib\u0105.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto po COVID-19 pandemijos ES skolos lygis i\u0161liko padid\u0117j\u0119s ir, Eurostato vertinimu, vir\u0161 80 proc. BVP laikosi nuo 2020 met\u0173, kai pasiek\u0117 89,5 proc. Tai didina jautrum\u0105 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 poky\u010diams, nes brangesnis skolinimasis grei\u010diau augina aptarnavimo i\u0161laidas.<\/p>\n<h2>Italija art\u0117ja prie Graikijos<\/h2>\n<p>Tarp labiausiai \u012fsiskolinusi\u0173 ES \u0161ali\u0173 i\u0161lieka Graikija, kurios skolos rodiklis 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f siek\u0117 140,8 proc. BVP. Visai \u0161alia atsid\u016br\u0117 Italija su 139,9 proc., tod\u0117l atotr\u016bkis suma\u017e\u0117jo iki ma\u017eiau nei 1 procentinio punkto.<\/p>\n<p>Eurostatas nurodo, kad Graikijos rodiklis per metus suma\u017e\u0117jo 11,2 procentinio punkto, prie to prisid\u0117jo biud\u017eeto perteklius. Tuo metu Italijos skolos santykis vien per antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f padid\u0117jo 1,3 procentinio punkto, rodydamas didesn\u012f spaudim\u0105 valstyb\u0117s finansams.<\/p>\n<p>Pranc\u016bzija pagal skolos ir BVP santyk\u012f yra tre\u010dia ES: 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f jos skola pakilo iki 119,1 proc. BVP ir per metus \u016bgtel\u0117jo 3,7 procentinio punkto. Skola vir\u0161 100 proc. BVP i\u0161liko ir Belgijoje bei Ispanijoje, atitinkamai 110,2 proc. ir 101,4 proc.<\/p>\n<h2>Pranc\u016bzijos skolinimosi kaina kyla<\/h2>\n<p>Duomenys paskelbti tuo metu, kai investuotojai \u0117m\u0117 reikalauti didesn\u0117s gr\u0105\u017eos u\u017e Pranc\u016bzijos rizik\u0105, o 10 met\u0173 obligacij\u0173 pajamingumas per\u017eeng\u0117 5 proc. rib\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 nuo 2002 met\u0173. Auk\u0161tesn\u0117s pal\u016bkanos rei\u0161kia, kad naujas skolinimasis ir dalies sen\u0173 skol\u0173 refinansavimas valstybei kainuoja daugiau.<\/p>\n<p>Eurostato skai\u010diai rodo ir bendr\u0105 deficito tendencij\u0105: sezoniniais svyravimais pakoreguotas euro zonos valstybi\u0173 deficitas 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f padid\u0117jo iki 3,3 proc. BVP nuo 3,2 proc. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Visos ES deficitas augo iki 3,5 proc. nuo 3,1 proc., o tai didina tikimyb\u0119, kad daliai \u0161ali\u0173 teks grie\u017e\u010diau derinti i\u0161laidas ir pajamas.<\/p>\n<p>Metiniai duomenys rodo, kad 2025 metais ES skolos rodiklis siek\u0117 81,5 proc. BVP, o bendras biud\u017eeto deficitas i\u0161liko 3,1 proc., \u0161iek tiek vir\u0161ydamas nustatyt\u0105 3 proc. rib\u0105. Euro zonoje metiniai skai\u010diai ap\u0117m\u0117 20 \u0161ali\u0173, nes Bulgarija prie euro prisijung\u0117 2026 met\u0173 sausio 1 dien\u0105.<\/p>\n<p>Eurostatas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Bulgarijos 2025 met\u0173 duomen\u0173 kokyb\u0119, susijusi\u0105 su keli\u0173 infrastrukt\u016bros agent\u016bros i\u0161laid\u0173 apskaita. Tokios pastabos rinkoms paprastai signalizuoja apie galimus patikslinimus, ta\u010diau esmini\u0173 bendros euro zonos krypties i\u0161vad\u0173 nekei\u010dia.<\/p>\n<p>Tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ekonomik\u0173 Vokietijos skolos santykis pakilo iki 62,8 proc. nuo 61,4 proc., o deficitas i\u0161sipl\u0117t\u0117 iki 2,9 proc. BVP. Ma\u017eiausi\u0105 skolos rodikl\u012f antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f fiksavo Estija su 26,1 proc., o did\u017eiausi\u0105 metin\u012f \u0161uol\u012f u\u017efiksavo Lenkija, kurios skolos santykis per metus padid\u0117jo 6,7 procentinio punkto.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Eurostatas skelbia, kad euro zonos skola pakilo iki 88,8 proc. BVP: Italija beveik pasivijo Graikij\u0105, o Pranc\u016bzijai brangsta skolinimasis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64211,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[3087,4658,2513,3562,2515,661,12850],"miestas":[],"class_list":["post-64210","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biudzeto-deficitas","tag-euro-zona","tag-eurostatas","tag-graikija","tag-italija","tag-prancuzija","tag-valdzios-sektoriaus-skola"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64210","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64210"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64210\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64210"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64210"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64210"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64210"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}