{"id":64225,"date":"2026-10-22T16:35:38","date_gmt":"2026-10-22T16:35:38","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/22\/tyrimas-ispeja-kas-ketvirtas-duomenu-centras-stovi-vandens-stygiaus-zonoje-kas-laukia\/"},"modified":"2026-10-22T16:35:38","modified_gmt":"2026-10-22T16:35:38","slug":"tyrimas-ispeja-kas-ketvirtas-duomenu-centras-stovi-vandens-stygiaus-zonoje-kas-laukia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/22\/tyrimas-ispeja-kas-ketvirtas-duomenu-centras-stovi-vandens-stygiaus-zonoje-kas-laukia\/","title":{"rendered":"Tyrimas \u012fsp\u0117ja: kas ketvirtas duomen\u0173 centras stovi vandens stygiaus zonoje \u2013 kas laukia?"},"content":{"rendered":"<p>Duomen\u0173 centrai, kurie u\u017etikrina debesijos paslaugas, vaizdo transliacijas ir DI skai\u010diavimus, au\u0161inimui naudoja daug vandens. Dideli objektai per par\u0105 gali suvartoti tiek, kiek miestas su ma\u017edaug 50 000 gyventoj\u0173, o d\u0117l garinimo proces\u0173 da\u017enai renkamasi g\u0117las vanduo.<\/p>\n<p>Naujame moksliniame tyrime, publikuotame \u017eurnale Environmental Science &amp; Technology, mokslininkai su\u017eym\u0117jo 9 347 \u0161iuo metu identifikuotus duomen\u0173 centrus visame pasaulyje. \u012evertinus vietos vandens s\u0105lygas paai\u0161k\u0117jo, kad apie 25 proc. \u0161i\u0173 objekt\u0173 bent vien\u0105 m\u0117nes\u012f per metus atsiduria vadinamojo vandens deficito situacijoje, kai paklausa vir\u0161ija pasi\u016bl\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimo autoriai \u012fsp\u0117ja, kad pagal klimato modelius, esant ma\u017edaug 3 laipsni\u0173 Celsijaus pasauliniam at\u0161ilimui, vandens stygiaus zonose esan\u010di\u0173 duomen\u0173 centr\u0173 dalis per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f gali i\u0161augti iki 33 proc. Tai reik\u0161t\u0173 didesn\u0119 konkurencij\u0105 d\u0117l vietini\u0173 vandens i\u0161tekli\u0173 ir a\u0161tresnius konfliktus su kitais vartotojais.<\/p>\n<p>\u201e\u0160ie objektai neatsiranda tu\u0161\u010diuose kra\u0161tovaizd\u017eiuose. Jie atsiranda ant miest\u0173 ir \u016bki\u0173 vandens tiekimo\u201c, \u2013 sak\u0117 aplinkos mokslininkas Lorenzo Rosa i\u0161 Carnegie Institution for Science.<\/p>\n<p>Skirtingai nei elektra, kuri\u0105 galima perskirstyti elektros tinklais dideliais atstumais, vanduo da\u017eniausiai turi b\u016bti paimamas vietoje. Duomen\u0173 centr\u0173 au\u0161inimui vanduo paprastai imamas i\u0161 e\u017eer\u0173, upi\u0173 ar po\u017eemini\u0173 vandening\u0173j\u0173 sluoksni\u0173, kuri\u0173 pasi\u016bla sezoni\u0161kai svyruoja, o sausros laikotarpiais gali \u017eenkliai suma\u017e\u0117ti.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117lapiavimo analiz\u0117 parod\u0117, kad 41 proc. pasaulio duomen\u0173 centr\u0173 tiesiogiai konkuruoja su miestais ir savivaldyb\u0117mis d\u0117l vandens, o dar 28 proc. teritorijose pagrindinis vandens vartotojas yra \u017eem\u0117s \u016bkis. Taip pat i\u0161skirta 523 objektai, tai yra kiek daugiau nei 5 proc. vis\u0173 \u012fvertint\u0173, kuriuose vandens deficitas fiksuojamas bent 9 m\u0117nesius per metus.<\/p>\n<p>Pasak tyr\u0117j\u0173, klimato kaitos poveikis skirtinguose regionuose gali skirtis: modeliavimas rodo ry\u0161kesn\u012f rizikos did\u0117jim\u0105 JAV, o kai kuriose Europos \u0161alyse poky\u010diai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesni. Vis d\u0117lto bendra tendencija ai\u0161ki: did\u0117jant kar\u0161\u010diui, au\u0161inimo poreikis ir vandens paklausa auga, ypa\u010d kai diegiami vis galingesni DI skai\u010diavimams skirti sprendimai.<\/p>\n<p>\u201eDuomen\u0173 centrai paprastai turi finansini\u0173 galimybi\u0173 ir institucinio prioriteto u\u017esitikrinti vandens tiekim\u0105, kai vandens apskritai yra\u201c, \u2013 ra\u0161o tyrimo autoriai.<\/p>\n<p>J\u0173 teigimu, did\u017eiausia rizika gali kilti ne pa\u010di\u0173 duomen\u0173 centr\u0173 veiklai, o kitiems tos pa\u010dios upi\u0173 basein\u0173 sistemos vandens vartotojams. Situacij\u0105 apsunkina tai, kad duomen\u0173 centr\u0173 vandens naudojimo duomenys da\u017enai n\u0117ra nuosekliai vie\u0161inami, o skirtingose \u0161alyse apskaita ir atskaitomyb\u0117 labai nevienoda.<\/p>\n<p>Tyrime taip pat \u012fvardijamos priemon\u0117s, kurios gal\u0117t\u0173 suma\u017einti spaudim\u0105 g\u0117lam vandeniui. Tarp j\u0173 minimas labiau i\u0161valyt\u0173 nuotek\u0173 ar apdoroto j\u016bros vandens naudojimas, taip pat au\u0161inimo technologij\u0173 tobulinimas ir \u0161ilumos valdymo sprendimai, leid\u017eiantys ma\u017einti garinimo nuostolius.<\/p>\n<p>Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad norint ilgalaikio sektoriaus tvarumo reik\u0117s ne tik technologini\u0173, bet ir valdymo sprendim\u0173: duomen\u0173 centr\u0173 vietos parinkimo, leidim\u0173 politikos ir ai\u0161kesni\u0173 vietini\u0173 vandens rib\u0173 \u012fvertinimo. Kitaip tariant, ple\u010diantis skaitmeninei ekonomikai, vandens klausimas tampa nebe \u0161alutiniu, o strateginiu infrastrukt\u016bros veiksniu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad 25 proc. duomen\u0173 centr\u0173 veikia vandens stygiaus zonose, o d\u0117l klimato kaitos rizika gali greitai did\u0117ti ir paveikti miest\u0173 bei \u016bki\u0173 vandens&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64226,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1025,1093,102,2007,673,17445],"miestas":[],"class_list":["post-64225","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aplinkosauga","tag-debesu-kompiuterija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-duomenu-centrai","tag-klimato-kaita","tag-vandens-stygius"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64225","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64225"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64225\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64226"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64225"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64225"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64225"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64225"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}