Kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencija da\u017enai suaktyv\u0117ja ruden\u012f, kai vie\u0161ojoje erdv\u0117je daug\u0117ja kampanij\u0173 ir priminim\u0173. Ta\u010diau gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad sveikata n\u0117ra sezoninis reikalas, o atid\u0117liojimas kainuoja brangiai. Nauja apklausa rodo, kad per pastaruosius dvejus metus reik\u0161minga dalis moter\u0173 neatliko nei kr\u016bt\u0173 echoskopijos, nei mamografijos.<\/p>\n
Lenkijoje parengtoje \u201eGedeon Richter\u201c ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moter\u0173 per dvejus metus nepasidar\u0117 n\u0117 vieno i\u0161 \u0161i\u0173 tyrim\u0173. Dar 27,4 proc. teigia niekada nesidariusios kr\u016bt\u0173 echoskopijos, o 42 proc. niekada neatliko mamografijos. Tai i\u0161ry\u0161kina atotr\u016bk\u012f tarp \u017einojimo, kad tikrintis svarbu, ir reali\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n
Kr\u016bties v\u0117\u017eys i\u0161lieka da\u017eniausia onkologin\u0117 moter\u0173 liga daugelyje Europos \u0161ali\u0173, o ankstyvas nustatymas lemia gydymo s\u0117km\u0119. Ataskaitoje taip pat primenama, kad vien 2023 metais Lenkijoje kr\u016bties v\u0117\u017eys diagnozuotas 21 716 moter\u0173, tod\u0117l prevencijos klausimas i\u0161lieka ypa\u010d aktualus.<\/p>\n
Ataskaitos duomenys rodo, kad moterys da\u017eniau renkasi \u012fprastus ginekologinius patikrinimus nei kr\u016bt\u0173 vaizdinius tyrimus. Per dvejus metus citologin\u012f tepin\u0117l\u012f nurod\u0117 atlikusios 60,5 proc. responden\u010di\u0173, o ginekologin\u0119 echoskopij\u0105 59,8 proc., kai tuo metu kr\u016bt\u0173 echoskopij\u0105 atliko 40 proc., mamografij\u0105 36,9 proc.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117 ir tai, kad kr\u016bt\u0173 tema ne visada aptariama gydytojo kabinete. 38,6 proc. moter\u0173 teig\u0117, jog per paskutin\u012f vizit\u0105 pas ginekolog\u0105 apie kr\u016bt\u0173 sveikat\u0105 nebuvo kalb\u0117ta, nors profilaktin\u0117 konsultacija tam yra tinkamas metas.<\/p>\n
\u201eVizitas pas ginekolog\u0105 yra proga ne tik aptarti bendr\u0105 reprodukcin\u0119 sveikat\u0105, bet ir paklausti apie kr\u016bt\u0173 tyrimus, rizikos veiksnius bei tinkam\u0105 steb\u0117senos plan\u0105\u201c, \u2013 sako ataskaitoje cituojami prevencijos \u0161alininkai.<\/p>\n
Reguliarus savityros \u012fprotis taip pat i\u0161lieka silpnas. Kas m\u0117nes\u012f kr\u016bt\u0173 savityr\u0105 deklaravo atliekanti 30,8 proc. moter\u0173, dar tiek pat j\u0105 atlieka kelis kartus per metus, o 38,4 proc. tai daro kart\u0105 per metus, re\u010diau arba niekada.<\/p>\n
Skirtumai ry\u0161k\u016bs pagal am\u017ei\u0173: 18\u201329 met\u0173 grup\u0117je kas m\u0117nes\u012f savityr\u0105 atlieka 24,1 proc., o 60 met\u0173 ir vyresni\u0173 grup\u0117je 37,6 proc. Ataskaita taip pat parod\u0117, kad daliai jaun\u0173 moter\u0173 tr\u016bksta pasitik\u0117jimo, ar savityra atliekama teisingai, o tai ma\u017eina reguliarum\u0105.<\/p>\n
Praktin\u0117s kli\u016btys i\u0161lieka vienos svarbiausi\u0173. Da\u017eniausiai minimos prie\u017eastys yra priva\u010dios konsultacijos kaina (27,1 proc.) ir ilgos eil\u0117s valstybin\u0117je sistemoje (26 proc.), taip pat laiko tr\u016bkumas, sunkumai registruojantis ir emociniai veiksniai, pavyzd\u017eiui, nerimas d\u0117l rezultato.<\/p>\n
Gydytojai akcentuoja, kad tyrim\u0173 da\u017enis priklauso nuo am\u017eiaus, individualios rizikos ir medicinini\u0173 indikacij\u0173, tod\u0117l vieno universalaus grafiko n\u0117ra. Vis d\u0117lto bendras principas ai\u0161kus: atsiradus naujiems pakitimams, guzeliam, spenelio \u012ftraukai, odos poky\u010diams ar ne\u012fprastam skausmui, delsimas n\u0117ra i\u0161eitis ir reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f specialistus.<\/p>\n
Prevencijos ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad kampanijos ir simboliniai priminimai yra naudingi, ta\u010diau tikrosios naudos duoda nuoseklus elgesys visus metus. Reguliar\u016bs vizitai, ai\u0161kus tyrim\u0173 planas ir atviras pokalbis su gydytoju gali suma\u017einti baim\u0119 ir pad\u0117ti laiku pasteb\u0117ti pavojingus poky\u010dius.<\/p>\n
\u201eSvarbiausia ne vien \u017einoti, o tur\u0117ti konkret\u0173 veiksm\u0173 plan\u0105 ir jo laikytis, nes ankstyvas nustatymas tiesiogiai didina s\u0117kmingo gydymo tikimyb\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 sveikatos specialistai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencija netur\u0117t\u0173 apsiriboti vienu m\u0117nesiu: apklausa rodo, kad 39,6 proc. moter\u0173 per dvejus metus neatliko nei mamografijos, nei echoskopijos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[9649,4478,45862,19678,4670,14821],"miestas":[],"class_list":["post-64230","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-ginekologija","tag-kruties-vezys","tag-krutu-echoskopija","tag-mamografija","tag-moteru-sveikata","tag-profilaktika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64230","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64230"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64230\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64230"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64230"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64230"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64230"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}