Norvegijos j\u016bros dugne nuskend\u0119s \u0160altojo karo laik\u0173 branduolinis povandeninis laivas pama\u017eu leid\u017eia radioaktyvias med\u017eiagas, parod\u0117 specialus tyr\u0117j\u0173 atliktas tyrimas.<\/p>\n
Soviet\u0173 K-278 \u201eKomsomolec\u201c nuskendo 1989 m. baland\u012f po laive kilusio gaisro. Kartu su laivu \u012f 1680 metr\u0173 gyl\u012f nugrimzdo ne tik j\u012f var\u0119s branduolinis reaktorius, bet ir dvi branduolin\u0117s torpedos.<\/p>\n
Tyrim\u0105 koordinavo j\u016br\u0173 radioekologas Justinas Gwynnas i\u0161 \u201eFram Centre\u201c priklausan\u010dios Norvegijos radiacin\u0117s ir branduolin\u0117s saugos institucijos. Mokslininkai nustat\u0117, kad nors laivo korpusas toliau nyksta, \u0161iuo metu n\u0117ra \u017eenkl\u0173, jog b\u016bt\u0173 \u012fvykusi ekologin\u0117 katastrofa, kuri teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 kilti.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, torped\u0173 skyrius i\u0161lieka sandarus, ta\u010diau reaktoriaus b\u016bkl\u0117 prast\u0117ja \u2013 i\u0161 jo periodi\u0161kai i\u0161siskiria matomi radioaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 pli\u016bpsniai \u012f aplinkin\u012f vanden\u012f.<\/p>\n
\u201eI\u0161metimai i\u0161 reaktoriaus vyksta jau daugiau kaip 30 met\u0173, ta\u010diau yra ma\u017eai \u012frodym\u0173, kad radionuklidai kaupt\u0173si artimiausioje aplinkoje aplink povandenin\u012f laiv\u0105, nes, pana\u0161u, jie greitai praskied\u017eiami aplinkiniame j\u016bros vandenyje\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n
\u201eKomsomolec\u201c katastrofa buvo tragi\u0161ka \u2013 \u017euvo did\u017eioji dalis \u012fgulos, o nuolau\u017eos tapo ilgalaikiu radiologiniu pavojumi tamsioje j\u016bros gelm\u0117je. Nuo 10-ojo de\u0161imtme\u010dio vykdoma steb\u0117sena jau anks\u010diau rod\u0117, kad radioaktyvios med\u017eiagos kartkart\u0117mis nuteka. Pirmieji tyrimai atskleid\u0117, kad laivas buvo smarkiai apgadintas, korpuse buvo \u012ftr\u016bkim\u0173, o j\u016bros vanduo tur\u0117jo kontakt\u0105 su branduolin\u0117mis torpedomis.<\/p>\n
1994 m. buvo atlikti dideli darbai siekiant u\u017esandarinti pa\u017eeist\u0105 torped\u0173 skyri\u0173. Nuo to laiko, pasak steb\u0117senos duomen\u0173, nebuvo po\u017eymi\u0173, kad \u012f aplink\u0105 pateko ginkluot\u0117s klas\u0117s plutonis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kasmetin\u0117s Norvegijos institucij\u0173 ap\u017ei\u016bros fiksavo vandenyje aplink nuolau\u017eas aptinkamus radioaktyvius cezio izotopus. 2019 m. mokslininkai atliko i\u0161samesn\u0119 ekspedicij\u0105, pasitelk\u0119 nuotoliniu b\u016bdu valdom\u0105 povandenin\u012f aparat\u0105 \u201e\u00c6gir 6000\u201c. Juo buvo imami vandens ir gyv\u016bnijos m\u0117giniai, taip pat vertinama paties laivo b\u016bkl\u0117.<\/p>\n
Baig\u0119 analizuoti surinktus duomenis, mokslininkai \u012fvertino nuot\u0117kio intensyvum\u0105, jo \u0161altinius ir poveik\u012f dugno ekosistemai. Nustatyta, kad nuot\u0117kis n\u0117ra pastovus \u2013 jis pasirei\u0161kia sporadiniais pli\u016bpsniais i\u0161 konkre\u010di\u0173 viet\u0173, \u012fskaitant ventiliacijos vamzd\u012f ir zon\u0105 \u0161alia reaktoriaus skyriaus. Aparato vaizdo \u012fra\u0161uose u\u017efiksuoti ai\u0161kiai matomi i\u0161siliejim\u0173 debesys.<\/p>\n
I\u0161 t\u0173 debes\u0173 paimtuose m\u0117giniuose aptikta stroncio, cezio, urano ir plutonio izotop\u0173. Visai prie laivo stroncio ir cezio koncentracijos buvo atitinkamai 400 000 ir 800 000 kart\u0173 didesn\u0117s nei \u012fprastas \u0161i\u0173 radionuklid\u0173 fonas Norvegijos j\u016broje.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, padid\u0117j\u0119 urano ir plutonio kiekiai bei j\u0173 santykiai rodo, kad reaktoriaus viduje esantis branduolinis kuras aktyviai koroduoja. Ta\u010diau jau u\u017e keli\u0173 metr\u0173 nuo nuolau\u017e\u0173 radiacin\u0117 tar\u0161a smarkiai suma\u017e\u0117ja \u2013 tai leid\u017eia manyti, kad izotopai greitai i\u0161sisklaido.<\/p>\n
Taip pat tirti ant nuolau\u017e\u0173 augantys kempiniai, koralai ir j\u016briniai aktinijai: j\u0173 m\u0117giniuose fiksuotas \u0161iek tiek padid\u0117j\u0119s radioaktyvaus cezio kiekis, ta\u010diau akivaizd\u017ei\u0173 deformacij\u0173 ar kit\u0173 pa\u017eeidim\u0173 po\u017eymi\u0173 nenustatyta. Aplinkini\u0173 nuos\u0117d\u0173 m\u0117giniai taip pat rod\u0117 menk\u0105 u\u017eter\u0161tum\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad ankstesnis torped\u0173 skyriaus sandarinimas vis dar i\u0161lieka veiksmingas. Vis d\u0117lto situacija kelia nerim\u0105: nors kol kas \u017eala, pana\u0161u, minimali, apie tokio gylio j\u016br\u0173 ekosistemas \u017einoma nedaug, o laikui b\u0117gant laivo konstrukcija nei\u0161vengiamai silpn\u0117s.<\/p>\n
Nuolau\u017eos guli \u0161altoje, did\u017eiulio sl\u0117gio bathypelagini\u0173 gelmi\u0173 zonoje \u2013 vietoje, kuri\u0105 \u017emon\u0117ms pasiekti itin sud\u0117tinga, o bet kokiems remonto darbams prireikt\u0173 kruop\u0161taus planavimo ir sud\u0117ting\u0173 in\u017einerini\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n
\u201eReik\u0117t\u0173 atlikti tolesnius tyrimus, kad b\u016bt\u0173 nustatyti pasteb\u0117t\u0173 i\u0161metim\u0173 mechanizmai, reaktoriuje vykstantys korozijos procesai ir tai, kokias pasekmes jie gali tur\u0117ti b\u016bsimiems i\u0161metimams bei likusios branduolin\u0117s med\u017eiagos likimui reaktoriuje\u201c, \u2013 ra\u0161o autoriai.<\/p>\n
Pasak j\u0173, \u201eKomsomolec\u201c yra i\u0161skirtinis atvejis, leid\u017eiantis geriau suprasti rizikas, susijusias su kitais Arkties regione nuskendusiais ar paskandintais reaktoriais, taip pat galim\u0173 incident\u0173 su branduoline energija varomais laivais ir kitomis j\u016broje naudojamomis branduolin\u0117mis technologijomis pasekmes. Tod\u0117l, anot mokslinink\u0173, b\u016btina t\u0119sti nuolatin\u0119 povandeninio laivo b\u016bkl\u0117s ir situacijos steb\u0117sen\u0105.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201ePNAS\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Norvegijos j\u016bros dugne nuskend\u0119s \u0160altojo karo laik\u0173 branduolinis povandeninis laivas pama\u017eu leid\u017eia radioaktyvias med\u017eiagas, parod\u0117 specialus tyr\u0117j\u0173 atliktas tyrimas. Soviet\u0173 K-278 \u201eKomsomolec\u201c nuskendo 1989 m. baland\u012f po laive kilusio gaisro. Kartu su laivu \u012f 1680 metr\u0173 gyl\u012f nugrimzdo ne tik j\u012f var\u0119s branduolinis reaktorius, bet ir dvi branduolin\u0117s torpedos. Tyrim\u0105 koordinavo j\u016br\u0173 radioekologas Justinas Gwynnas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":644,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-643","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/643","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=643"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/643\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/644"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=643"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=643"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=643"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=643"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}