Mokslininkai ai\u0161kinasi, kaip emocijos veikia gyv\u016bn\u0173 mokym\u0105si ir sprendimus, o i\u0161vados gali b\u016bti svarbios ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Orangutan\u0173 kasdieniai sprendimai gali priklausyti ne vien nuo alkio ar \u012fpro\u010di\u0173. Naujas tyrimas parod\u0117, kad i\u0161gird\u0119 kit\u0173 orangutan\u0173 \u017eaidimo garsus ir juok\u0105, jie v\u0117liau da\u017eniau rinkosi su tais garsais susiet\u0105 maist\u0105.<\/p>\n
Darbo autoriai tok\u012f efekt\u0105 sieja su teigiamomis emocijomis, kurias sukelia socialiniai signalai. Kitaip tariant, nuotaika gali \u201epriklijuoti\u201c malonesn\u0119 vert\u0119 tam, kas tuo metu patiriama ar i\u0161mokstama.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko mokslinink\u0173 grup\u0117, vadovaujama Indianos universiteto antropologijos ir kognityvini\u0173 moksl\u0173 profesor\u0117s Erikos Cartmill. Pasak j\u0173, tikslas buvo patikrinti, ar emocij\u0173 ir m\u0105stymo s\u0105sajos, gerai \u017einomos i\u0161 \u017emoni\u0173 tyrim\u0173, pasirei\u0161kia ir \u017emogbe\u017ed\u017eion\u0117ms.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Biology Letters. Eksperimente dalyvavo \u0161e\u0161i orangutanai i\u0161 dviej\u0173 zoologijos sod\u0173, kuriems i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo suformuotas paprastas \u012fg\u016bdis ie\u0161koti skan\u0117st\u0173 duben\u0117liuose.<\/p>\n
V\u0117liau kiekvienam gyv\u016bnui tyr\u0117jai pateikdavo du duben\u0117lius. Viename skan\u0117stas b\u016bdavo pasl\u0117ptas po saugia med\u017eiaga, pavyzd\u017eiui, samanomis ar pjuvenomis, o kitame b\u016bdavo kita med\u017eiaga, bet be maisto.<\/p>\n
Prie\u0161 atne\u0161ant duben\u0117lius, orangutanams buvo leid\u017eiami skirtingi garso \u012fra\u0161ai. Vienais atvejais tai buvo j\u0173 gentaini\u0173 \u017eaidimo ir juoko garsai, kitais atvejais \u2013 neutral\u016bs gamtos garsai, pavyzd\u017eiui, v\u0117jas.<\/p>\n
V\u0117lesniame etape gyv\u016bnams pasi\u016blyti du duben\u0117liai, kuriuose abiejuose buvo pasl\u0117ptas skan\u0117stas, tik po skirtingomis med\u017eiagomis. Tuomet paai\u0161k\u0117jo, kad orangutanai da\u017eniau rinkdavosi t\u0105 variant\u0105, kuris ankstesn\u0117se dienose buvo siejamas su juoko \u012fra\u0161u.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, toks pasirinkimas rodo, kad emocin\u0117 b\u016bsena gali sustiprinti asociacijas ir paveikti v\u0117lesn\u012f apsisprendim\u0105. Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek kart\u0173 gyv\u016bnas gauna atlyg\u012f, bet ir kokioje nuotaikoje tuo metu yra.<\/p>\n
\u201eViena i\u0161 m\u016bs\u0173 pagrindini\u0173 motyvacij\u0173 yra t\u0119sti \u017emoni\u0173 tyrim\u0173 krypt\u012f, kuri rodo, kad emocijos reik\u0161mingai veikia racional\u0173 m\u0105stym\u0105. Tai n\u0117ra du atskiri procesai, jie i\u0161 ties\u0173 s\u0105veikauja tarpusavyje\u201c, \u2013 sak\u0117 Erika Cartmill.<\/p>\n
I\u0161orinis komentaras taip pat pabr\u0117\u017e\u0117 socialinio konteksto reik\u0161m\u0119. Primatologas ir evoliucin\u0117s psichologijos tyr\u0117jas Adriano Lameira i\u0161 Varviko universiteto rezultatus apib\u016bdino kaip intriguojan\u010dius, nes jie parodo, kaip socialiniai garsai gali pakeisti preferencijas.<\/p>\n
\u201eI\u0161gird\u0119, kad kiti akivaizd\u017eiai gerai leid\u017eia laik\u0105, orangutanai tarsi nusprend\u0117: a\u0161 irgi imsiu tai, k\u0105 jie valgo\u201c, \u2013 sak\u0117 Adriano Lameira.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vados gali b\u016bti aktualios ir \u017emon\u0117ms, ypa\u010d mokymosi aplinkoje. Jei informacija \u012fsisavinama patiriant teigiamas emocijas, v\u0117liau ji gali b\u016bti vertinama palankiau, net jei mokymosi tempas pats savaime nesikei\u010dia.<\/p>\n
Tai gali pad\u0117ti ai\u0161kinti, kod\u0117l vieni dalykai ar temos \u017emon\u0117ms atrodo patrauklesni u\u017e kitus, o neigiamos emocijos, pavyzd\u017eiui, nerimas pamokose, ilgainiui gali paveikti pasirinkimus. Autoriai tokias prielaidas si\u016blo vertinti atsargiai, ta\u010diau ragina toliau tirti, kaip emocijos formuoja sprendimus tiek gyv\u016bn\u0173, tiek \u017emoni\u0173 elgsenoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas parod\u0117, kad i\u0161gird\u0119 kit\u0173 orangutan\u0173 juok\u0105 jie da\u017eniau renkasi su tais garsais susiet\u0105 maist\u0105 ir j\u012f vertina palankiau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,2572,6944,49340,2595,12413,3701],"miestas":[],"class_list":["post-64454","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-emocijos","tag-gyvunu-elgsena","tag-kognityviniai-mokslai","tag-orangutanai","tag-primatai","tag-zoologijos-sodai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64454","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64454"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64454\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64454"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64454"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64454"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64454"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}