JAV mokslinink\u0173 eksperimentas rodo, kad pakrant\u0117se palikta ir vandenyje atsid\u016brusi mediena gali b\u016bti naudinga e\u017eer\u0173 ekosistemoms.<\/p>\n
Viskonsino valstijoje (JAV) vykdytas ilgalaikis tyrimas atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 efekt\u0105: \u012f e\u017eer\u0105 panardinus i\u0161tisus med\u017eius, vandens telkinio potencialas i\u0161laikyti \u017euv\u0173 populiacijas i\u0161augo ma\u017edaug dvigubai. Eksperimentas atliktas Sanfordo e\u017eere, o rezultatus apra\u0161\u0117 \u201eWired2Fish\u201c.<\/p>\n
Tyrimas prad\u0117tas prie\u0161 11 met\u0173. Pirmajame etape \u012f ma\u017edaug 37 hektar\u0173 ploto vandens telkin\u012f tyr\u0117jai \u012fk\u0117l\u0117 140 sveik\u0173 med\u017ei\u0173, daugiausia spygliuo\u010di\u0173, siekdami patikrinti, kaip povandenin\u0117 mediena veikia maisto grandin\u0119 ir \u017euv\u0173 buveines.<\/p>\n
Vienas i\u0161 projekto vadov\u0173, Viskonsino gamtos i\u0161tekli\u0173 departamento atstovas Gregas Sassas pabr\u0117\u017e\u0117, kad pokytis buvo reik\u0161mingas, ta\u010diau j\u012f b\u016btina suprasti teisingai.<\/p>\n
\u201eNustat\u0117me, kad med\u017ei\u0173 \u012fk\u0117limas ma\u017edaug dvigubai padidino, kiek \u017euv\u0173 Sanfordo e\u017eeras dabar gali i\u0161laikyti\u201c, \u2013 sak\u0117 Gregas Sassas.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, \u012f vanden\u012f patek\u0119 kamienai ir \u0161akos ilgainiui tampa savoti\u0161kais gyvyb\u0117s \u017eidiniais. Ant medienos \u012fsitvirtina dumbliai, tarp \u0161ak\u0173 apsigyvena smulk\u016bs bestuburiai, o ma\u017eos \u017euvys gauna ir maisto, ir sl\u0117ptuvi\u0173 nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173.<\/p>\n
Dar viena grandis yra organin\u0117 med\u017eiaga: \u012f vanden\u012f patek\u0119 lapai, spygliai ir palaipsniui yranti mediena papildo ekosistem\u0105 maistin\u0117mis med\u017eiagomis. Jos maitina organizmus, esan\u010dius pa\u010dioje mitybos grandin\u0117s prad\u017eioje, tod\u0117l poveikis pasirei\u0161kia ne i\u0161 karto.<\/p>\n
Tyr\u0117jai akcentuoja, kad kalbama ne apie automatin\u012f vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017euv\u0173 skai\u010diaus padvigub\u0117jim\u0105. Rezultatas rei\u0161kia didesn\u012f e\u017eero produktyvum\u0105, tai yra paj\u0117gum\u0105 ilgainiui i\u0161laikyti gausesnes ar stabilesnes \u017euv\u0173 populiacijas, jei kiti veiksniai i\u0161lieka palank\u016bs.<\/p>\n
Po med\u017ei\u0173 \u012fk\u0117limo Sanfordo e\u017eere, anot publikacijos, fiksuotas kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pagaus\u0117jimas, \u012fskaitant stambianag\u012f e\u0161er\u012f. Mokslininkai ai\u0161kina, kad tokie poky\u010diai priklauso nuo to, kaip nauja buvein\u0117 perskirsto maist\u0105 ir sl\u0117ptuves skirtingoms r\u016b\u0161ims.<\/p>\n
D\u0117l l\u0117to poveikio per maisto grandin\u0119 projektas nuo pat prad\u017ei\u0173 planuotas kaip ilgametis. Skai\u010diuojama, kad pilnam vaizdui gali prireikti 25\u201330 met\u0173 steb\u0117senos, nes naujai susiformavusioms ekologin\u0117ms ni\u0161oms reikia laiko stabilizuotis.<\/p>\n
V\u0117liau \u012f e\u017eer\u0105 papildomai panardinta dar 240 med\u017ei\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima \u012fvertinti, ar egzistuoja riba, kai papildoma mediena nebedidina produktyvumo. Tai svarbu praktiniams sprendimams, kai planuojamos buveini\u0173 atk\u016brimo priemon\u0117s.<\/p>\n
Atskirai vertintas ir galimas poveikis vandens kokybei. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, 2024 metais atlikti matavimai neparod\u0117 neigiamo poveikio vandens skaidrumui ar bendrai kokybei, nors tokie rodikliai gali skirtis priklausomai nuo vandens telkinio savybi\u0173.<\/p>\n
Eksperimento i\u0161vados primena ir apie pakran\u010di\u0173 tvarkymo pasekmes. Pernelyg intensyvus pakran\u010di\u0173 \u201evalymas\u201c, kai \u0161alinami nuvirt\u0119 med\u017eiai bei nat\u016brali augalija, gali suma\u017einti strukt\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119, kurios reikia \u017euvims ir kitiems organizmams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ilgalaikis tyrimas JAV parod\u0117, kad \u012f e\u017eer\u0105 panardinti med\u017eiai padidino jo paj\u0117gum\u0105 i\u0161laikyti \u017euv\u0173 populiacijas ir nepablogino vandens kokyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[32595,101,151,3861,49341,8000,12466],"miestas":[],"class_list":["post-64455","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-buveiniu-atkurimas","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-ezerai","tag-gelo-vandens-biologija","tag-viskonsinas","tag-zuvys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64455"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64455\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64455"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}