Gamtoje nema\u017eai gyv\u016bn\u0173 atrodo lyg gyvat\u0117s, ta\u010diau priklauso visai kitoms grup\u0117ms. Pana\u0161i k\u016bno forma da\u017enai susiformavo d\u0117l prisitaikymo prie gyvenimo po \u017eeme, vandenyje ar gynybos nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173.<\/p>\n
Dalis j\u0173 yra bekojai drie\u017eai, kiti yra varliagyviai, \u017euvys ar net vabzd\u017ei\u0173 lervos. I\u0161 tolo juos nesunku supainioti, ta\u010diau atid\u017eiau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus atsiranda ai\u0161k\u016bs po\u017eymiai, kurie i\u0161duoda, kad tai ne gyvat\u0117.<\/p>\n
Vienas patikimiausi\u0173 skirtum\u0173 yra akys ir galva. Dauguma bekoj\u0173 drie\u017e\u0173 turi judrius vokus ir gali mirks\u0117ti, o gyvat\u0117s mirks\u0117ti negali, nes j\u0173 akis dengia skaidrus, nejudrus \u017evynas.<\/p>\n
Kitas \u017eenklas yra ausys: kai kurie drie\u017eai turi i\u0161orines aus\u0173 angas, o gyvat\u0117s j\u0173 neturi. Taip pat skiriasi ir \u0161\u0117rimasis, nes gyvat\u0117s da\u017eniau nusimeta od\u0105 beveik vientisu \u201evamzd\u017eiu\u201c, o drie\u017eai neretai \u0161eriasi fragmentais.<\/p>\n
\u017demiau pateikiami a\u0161tuoni gyv\u016bnai, kurie d\u0117l k\u016bno formos ir jud\u0117jimo primena gyvates, ta\u010diau jomis n\u0117ra.<\/p>\n
Trapioji gluoden\u0117 yra bekojis drie\u017eas, paplit\u0119s Europoje ir Vakar\u0173 Azijoje. Da\u017eniausiai ji u\u017eauga iki ma\u017edaug 40\u201345 centimetr\u0173 ir m\u0117gsta dr\u0117gnesnes buveines, mi\u0161k\u0173 pakra\u0161\u010dius, pievas ar kr\u016bmynus.<\/p>\n
Nuo gyvat\u0117s j\u0105 galima atskirti pagal judrius vokus ir mirks\u0117jim\u0105. Be to, gluoden\u0117s oda neretai \u0161eriasi nedideliais gabal\u0117liais, o tai i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo visai kitaip nei \u012fprastas gyvat\u0117s \u0161\u0117rimasis.<\/p>\n
Kitas klaidinantis pavyzdys yra vadinamieji stikliniai drie\u017eai, dar vadinami geltonpilviais kai kuriuose regionuose. Tai taip pat bekojai drie\u017eai, aptinkami \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir dalyje Azijos, o j\u0173 pailgas k\u016bnas lengvai suklaidina.<\/p>\n
\u0160i\u0173 drie\u017e\u0173 pavadinimai siejami su gynybiniu mechanizmu: uodega gali lengvai nul\u016b\u017eti, kad gyv\u016bnas i\u0161tr\u016bkt\u0173 i\u0161 pl\u0117\u0161r\u016bno. Nuo gyva\u010di\u0173 juos i\u0161duoda voko judrumas, galvos forma ir tai, kad kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 dar i\u0161lik\u0119 vos matomi gal\u016bni\u0173 rudimentai.<\/p>\n
Meksikin\u0117 dvi\u017eand\u0117, dar vadinama kirminine drie\u017eine, did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f praleid\u017eia po \u017eeme. Ji kasa urvus purioje dirvoje, o jos tanki galva ir cilindri\u0161kas k\u016bnas padeda stumtis per grunt\u0105.<\/p>\n
Nors i\u0161 tolo ji primena ma\u017e\u0105 gyvat\u0119, pagrindinis skirtumas ai\u0161kus i\u0161kart: ji turi dvi gerai matomas priekines gal\u016bnes, kurias naudoja kasimui. U\u017epakalin\u0117s gal\u016bn\u0117s beveik sunykusios ir likusios tik kaip kauliniai rudimentai.<\/p>\n
Vakar\u0173 trij\u0173pir\u0161tis scinkas gyvena Pir\u0117n\u0173 pusiasalyje, piet\u0173 Pranc\u016bzijoje ir kai kuriose \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Italijos vietov\u0117se. \u0160is drie\u017eas gali siekti apie 43 centimetrus, tod\u0117l d\u0117l pailgos formos da\u017enai palaikomas gyvate.<\/p>\n
Vis d\u0117lto scink\u0105 i\u0161duoda gal\u016bn\u0117s: jis turi dvi poras nedideli\u0173 koj\u0173, kuri\u0173 kiekvienoje po tris pir\u0161tus. Pavojui ar greitesniam jud\u0117jimui jis gali raitytis visu k\u016bnu, tod\u0117l judesys dar labiau sustiprina pana\u0161um\u0105 \u012f gyvat\u0119.<\/p>\n
Juostuotosios unguriak\u0117s yra j\u016brin\u0117s \u017euvys, kuri\u0173 ilgas k\u016bnas ir gyvenimo b\u016bdas primena gyvates. Jos paplitusios tropiniuose ir \u0161iltesniuose vidutini\u0173 platum\u0173 vandenyse, o dalis r\u016b\u0161i\u0173 aptinkamos ir gana dideliame gylyje.<\/p>\n
\u0160ios \u017euvys da\u017enai b\u016bna \u012fsiraususios \u012f sm\u0117l\u012f taip, kad matyt\u0173si tik akys ir galvos dalis. Toks elgesys padeda sl\u0117ptis nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ir tuo pa\u010diu pasalomis med\u017eioti smulkesn\u012f grob\u012f.<\/p>\n
\u010cerv\u0117g\u0117s yra ne\u012fprasti varliagyviai, vizualiai primenantys stambius kirminus ar ma\u017eas gyvates. J\u0173 akys menkai i\u0161sivys\u010diusios, nes daugelis r\u016b\u0161i\u0173 prisitaikiusios gyventi po \u017eeme, o k\u016bnas pritaikytas rausti ir slinkti siaurais urvais.<\/p>\n
Tarp aki\u0173 ir \u0161nervi\u0173 \u010derv\u0117g\u0117s turi \u010diuopiklius, kuriais \u201eap\u017ei\u016bri\u201c aplink\u0105. Mokslininkai taip pat yra apra\u0161\u0119 r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 dant\u0173 srityje aptinkamos liaukos, siejamos su toksi\u0161k\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161skyrimu, o tai kelia papildom\u0105 susidom\u0117jim\u0105 varliagyvi\u0173 gynybos evoliucija.<\/p>\n
Did\u017eioji afrikin\u0117 \u0161imtakoj\u0117 gali u\u017eaugti iki ma\u017edaug 33,5 centimetr\u0173 ir gyvena Ryt\u0173 Afrikos regionuose. I\u0161 toli jos tamsus blizgus k\u016bnas kartais palaikomas gyvate, ypa\u010d prietemoje ar tankioje augmenijoje.<\/p>\n
Pri\u0117jus ar\u010diau pana\u0161umas i\u0161nyksta, nes \u0161imtakoj\u0117 turi daugyb\u0119 koj\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 i\u0161ilgai k\u016bno. Jud\u0117jimo b\u016bdas taip pat visi\u0161kai kitoks: ji juda koordinuotai dirbdama daugeliu gal\u016bni\u0173, o ne raitydamasi kaip gyvat\u0117.<\/p>\n
Galiausiai, vienas \u012fdomiausi\u0173 \u201eapgaul\u0117s\u201c pavyzd\u017ei\u0173 yra parusninio drugio lerva, kuri evoliuci\u0161kai i\u0161vyst\u0117 g\u0105sdinimo triuk\u0105. Augdama ji \u012fgauna d\u0117mes, primenan\u010dias gyvat\u0117s akis, tod\u0117l pl\u0117\u0161r\u016bnui gali pasirodyti, kad prie\u0161ais j\u012f yra pavojingas roplys.<\/p>\n
Be to, \u0161i lerva gali i\u0161stumti \u0161akot\u0105 organ\u0105, vadinam\u0105 osmeteriu, kuris skleid\u017eia nemalon\u0173 kvap\u0105. Vizualiai jis primena gyvat\u0117s lie\u017euv\u012f, o kartu su \u201eakimis\u201c sustiprina imitacij\u0105 ir padidina \u0161ansus i\u0161vengti u\u017epuolimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
A\u0161tuoni gyv\u016bnai, pana\u0161\u016bs \u012f gyvates, bet jomis nesantys: bekojai drie\u017eai, varliagyviai, \u017euvys ir net lervos bei ai\u0161k\u016bs atpa\u017einimo po\u017eymiai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[2316,101,3211,1482,18492,7537,6066],"miestas":[],"class_list":["post-64461","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-driezai","tag-ekologija","tag-evoliucija","tag-gyvates","tag-jurines-zuvys","tag-mimika","tag-varliagyviai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64461"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64461\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64461"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}