{"id":64507,"date":"2026-10-23T14:35:41","date_gmt":"2026-10-23T14:35:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/23\/pauksciu-take-aptiktas-mislingas-radijo-saltinis-svyti-desimtmeciais-ir-lauzo-taisykles\/"},"modified":"2026-10-23T14:35:41","modified_gmt":"2026-10-23T14:35:41","slug":"pauksciu-take-aptiktas-mislingas-radijo-saltinis-svyti-desimtmeciais-ir-lauzo-taisykles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/23\/pauksciu-take-aptiktas-mislingas-radijo-saltinis-svyti-desimtmeciais-ir-lauzo-taisykles\/","title":{"rendered":"Pauk\u0161\u010di\u0173 Take aptiktas m\u012fslingas radijo \u0161altinis: \u0161vyti de\u0161imtme\u010diais ir lau\u017eo taisykles"},"content":{"rendered":"

Kas yra VT J1906+0849?<\/h2>\n

Astronomai prane\u0161\u0117 apie ne\u012fprast\u0105 radijo spinduliuot\u0117s \u0161altin\u012f VT J1906+0849, aptikt\u0105 tolimuose Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako pakra\u0161\u010diuose, u\u017e i\u0161orin\u0117s spiral\u0117s vijos. Objektas, kaip rodo steb\u0117jimai, yra ma\u017eiausiai apie 49 000 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s ir elgiasi kitaip nei dauguma \u017einom\u0173 radijo \u201etrumpalaiki\u0173\u201c rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n

Paprastai tokie kosminiai \u012fvykiai kinta nuo milisekund\u017ei\u0173 iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, ta\u010diau \u0161iuo atveju ry\u0161kumo poky\u010diai t\u0119siasi de\u0161imtme\u010di\u0173 masteliu. B\u016btent tai ir kelia did\u017eiausi\u0105 susidom\u0117jim\u0105: mokslininkai mato ilg\u0105, sud\u0117ting\u0105 \u0161viesio kreiv\u0119, kuriai sunku rasti \u012fprast\u0105 paai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n

Ry\u0161k\u0117jo, bl\u0117so ir v\u0117l netik\u0117tai atsigavo<\/h2>\n

\u0160altinis i\u0161ry\u0161k\u0117jo analizuojant plataus lauko radijo ap\u017evalg\u0173 duomenis, ypa\u010d Very Large Array Sky Survey (VLASS) steb\u0117jimus. 2017 metais jis buvo u\u017efiksuotas kaip itin ry\u0161kus radijo spinduliuot\u0117s \u201etrumpalaikis\u201c \u0161altinis, nors tokio nuotolio objektams toks ry\u0161kumas laikomas ne\u012fprastu.<\/p>\n

Archyviniai duomenys rodo, kad 1996 metais toje vietoje nebuvo matyti nieko, ta\u010diau apie 2005 metus situacija \u0117m\u0117 keistis. Steb\u0117jimai tarp 2006 ir 2013 met\u0173 fiksavo bendr\u0105 ry\u0161k\u0117jim\u0105, o apie 2014 metus \u0161altinis pasiek\u0117 ry\u0161kumo pik\u0105 ir v\u0117liau \u0117m\u0117 bl\u0117sti.<\/p>\n

V\u0117lesni papildomi steb\u0117jimai 2019, 2024 ir 2026 metais leido sekti, ar objektas galutinai rimsta. Kur\u012f laik\u0105 atrod\u0117, kad taip ir bus, ta\u010diau 2025 met\u0173 pabaigoje \u0161altinis v\u0117l prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti, tarsi procesas b\u016bt\u0173 \u012fsijung\u0119s i\u0161 naujo.<\/p>\n

Keis\u010diausia detal\u0117 \u2013 \u201eb\u0117giojantis\u201c spektro pikas<\/h2>\n

Radijo astronomijoje svarbu ne vien tai, kiek ry\u0161kiai \u0161altinis \u0161vie\u010dia, bet ir kaip jo spinduliuot\u0117 pasiskirs\u010diusi skirtinguose da\u017eniuose. VT J1906+0849 atveju steb\u0117tas spektro pikas per kelerius metus jud\u0117jo ne\u012fprastai: 2019 metais jis buvo apie 1,9 gigaherco, 2024 metais nuslinko iki ma\u017edaug 0,8 gigaherco, o 2026 metais v\u0117l pakilo iki ma\u017edaug 2,2 gigaherco.<\/p>\n

Tokie poky\u010diai patys savaime n\u0117ra ne\u012fmanomi, ta\u010diau jie da\u017eniausiai turi ai\u0161ki\u0105 fizikin\u0119 logik\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei radijo spinduliuot\u0119 kuria ple\u010diantis med\u017eiagos debesys, spektro pikas paprastai stabiliai slenka \u017eemyn, nes \u0161altinis v\u0117sta ir ret\u0117ja.<\/p>\n

\u0160iuo atveju tyr\u0117jai prane\u0161a rad\u0119 ma\u017eai \u012frodym\u0173, kad \u0161altinis reik\u0161mingai pl\u0117st\u0173si. Tai apsunkina paai\u0161kinim\u0105 vien tik ple\u010dian\u010dia, po sprogimo i\u0161mesta med\u017eiaga ir leid\u017eia \u012ftarti sud\u0117tingesn\u012f, nuolat atsinaujinant\u012f mechanizm\u0105.<\/p>\n

Galimi paai\u0161kinimai: nuo sprogimo iki \u201epasl\u0117pto\u201c akretoriaus<\/h2>\n

Mokslininkai svarst\u0117 kelis scenarijus. Vienas j\u0173 \u2013 nova ar pana\u0161us sprogimas, ta\u010diau tokiais atvejais paprastai matomi pl\u0117timosi po\u017eymiai, o \u010dia j\u0173 beveik nematyti, be to, netinka ir laiko skal\u0117.<\/p>\n

Kita galimyb\u0117 \u2013 pulsaro maitinamas \u016bkas, ta\u010diau stebimas da\u017eni\u0173 piko elgesys pasirod\u0117 pernelyg chaoti\u0161kas, kad lengvai \u012ftilpt\u0173 \u012f \u0161\u012f model\u012f. Daugiausia d\u0117mesio sulauk\u0117 tre\u010dias variantas: kompakti\u0161kas objektas, pavyzd\u017eiui, juodoji skyl\u0117 ar neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117, siurbianti med\u017eiag\u0105 i\u0161 porininko sistemoje.<\/p>\n

\u012edomu tai, kad rentgeno spinduliuot\u0117s, kurios da\u017enai tikimasi i\u0161 aktyviai med\u017eiag\u0105 ryjan\u010di\u0173 sistem\u0173, steb\u0117jimuose ai\u0161kiai neu\u017efiksuota. Vis d\u0117lto neaptikimas neb\u016btinai rei\u0161kia, kad rentgeno n\u0117ra: juos gali slopinti tankus v\u0117jas, dulk\u0117s ar med\u017eiagos diskas, paslepiantis ry\u0161kiausius po\u017eymius.<\/p>\n

Tyr\u0117jai \u0161\u012f elges\u012f lygina su Pauk\u0161\u010di\u0173 Take gerai \u017einomu objektu SS 433, kur med\u017eiagos srautai ir \u010diurk\u0161l\u0117s s\u0105veikauja su aplinka, o dalis spinduliuot\u0117s gali b\u016bti \u201eu\u017edengiama\u201c. Infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 steb\u0117jimai VT J1906+0849 kryptimi taip pat leido \u012f\u017evelgti duj\u0173 jud\u0117jim\u0105 iki ma\u017edaug 2 000 kilometr\u0173 per sekund\u0119 grei\u010diu, kas atitikt\u0173 galing\u0105 i\u0161metim\u0105.<\/p>\n

Kol kas tai n\u0117ra galutinis identifikavimas, o labiau geriausiai su turimais duomenimis suderinamas paai\u0161kinimas. Astronomai pabr\u0117\u017eia, kad reik\u0117s daugiau \u012fvairi\u0173 bang\u0173 ilgi\u0173 steb\u0117jim\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima patikrinti, ar tai i\u0161 ties\u0173 SS 433 tipo sistema, ar visi\u0161kai naujos klas\u0117s rei\u0161kinys.<\/p>\n

\u201e\u0160is \u0161altinis parodo, kad plataus lauko radijo ap\u017evalgos gali atskleisti pasl\u0117pt\u0105 Galaktikos akretori\u0173 populiacij\u0105, kuri\u0105 kitais bang\u0173 ilgiais atpa\u017einti sunku\u201c, \u2013 teigiama mokslinink\u0173 publikacijoje.<\/p>\n

Toks atradimas i\u0161ry\u0161kina ir bendr\u0105 tendencij\u0105: augant radijo ap\u017evalg\u0173 apim\u010diai, jautrumui ir duomen\u0173 archyvams, vis da\u017eniau aptinkami ilgalaikiai, l\u0117tai kintantys rei\u0161kiniai. Jie anks\u010diau tiesiog gal\u0117jo praslysti pro akis, nes tr\u016bko nuosekli\u0173 keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 steb\u0117jim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Astronomai aptiko VT J1906+0849 \u2013 ne\u012fprast\u0105 radijo \u0161altin\u012f Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako pakra\u0161\u010diuose, kuris ry\u0161k\u0117ja de\u0161imtme\u010diais ir kelia nauj\u0173 m\u012fsli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64508,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[13886,46887,5884,4543,49386,49384,49385],"miestas":[],"class_list":["post-64507","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-juodosios-skyles","tag-neutronines-zvaigzdes","tag-pauksciu-takas","tag-radijo-astronomija","tag-ss-433","tag-very-large-array","tag-vlass"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64507","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64507"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64507\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64508"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64507"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64507"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64507"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64507"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}