Degaluose aptiko netik\u0117t\u0105 gyvyb\u0119<\/p>\n<\/h2>\n
Daugiau kaip prie\u0161 80 met\u0173 Ramiajame vandenyne nuskend\u0119 Antrojo pasaulinio karo laivai iki \u0161iol kelia gr\u0117sm\u0119 aplinkai, nes j\u0173 korpusams koroduojant \u012f vanden\u012f pama\u017eu sunkiasi degalai. Ta\u010diau naujas tyrimas rodo paradoks\u0105: pa\u010diame sename kuru aptikta itin \u012fvairi bakterij\u0173 bendrija.<\/p>\n
Mokslininkai analizavo degalus, paimtus i\u0161 dviej\u0173 Japonijos laiv\u0173 nuolau\u017e\u0173 Mikronezijoje, \u010cuuko lag\u016bnoje. DNR sekoskaita atskleid\u0117, kad degaluose ir j\u0173 sand\u016broje su j\u016bros vandeniu gali klest\u0117ti mikroorganizmai, siejami su angliavandenili\u0173 skaidymu.<\/p>\n
\u010cuuko lag\u016bna \u2013 ilgalaik\u0117s tar\u0161os \u017eidinys<\/p>\n<\/h2>\n
\u010cuuko lag\u016bna, anks\u010diau vadinta Truko atolu, Antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbi Japonijos karin\u0117 baz\u0117. Po 1944 metais vykdyt\u0173 Jungtini\u0173 Valstij\u0173 antskryd\u017ei\u0173 dugne liko de\u0161imtys laiv\u0173, kurie tapo nuolatiniu tar\u0161os \u0161altiniu.<\/p>\n
Tar\u0161a pavojinga tuo, kad dalis degal\u0173 de\u0161imtme\u010dius i\u0161lieka \u012fkalinti cisternose, o korozijai atveriant naujas ertmes, naftos produktai v\u0117l patenka \u012f aplink\u0105. Tokie nuot\u0117kiai ypa\u010d rizikingi rifams, \u017euv\u0173 i\u0161tekliams ir pakran\u010di\u0173 bendruomen\u0117ms, kurios priklauso nuo \u017evejybos.<\/p>\n
K\u0105 tiksliai rado mokslininkai<\/p>\n<\/h2>\n
Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio centre buvo du laivai: tanklaivis Shinkoku Maru ir krovininis keleivinis laivas Kiyosumi Maru, karo metu pritaikytas karin\u0117ms reikm\u0117ms. I\u0161 vieno j\u0173 \u012f aplink\u0105 sklido vidutinio sunkumo kuras, i\u0161 kito \u2013 sunkesnis, tir\u0161tesnis kuras, kurio sud\u0117tis paprastai laikoma atsparesne skaidymui.<\/p>\n
Chemin\u0117 analiz\u0117 patvirtino, kad degaluose yra kompleksinis naftos angliavandenili\u0173 mi\u0161inys, \u012fskaitant junginius, kurie gali b\u016bti toksi\u0161ki j\u016br\u0173 organizmams. Vis d\u0117lto did\u017eiausias netik\u0117tumas buvo biologinis vaizdas: identifikuota plati bakterij\u0173 \u012fvairov\u0117, apimanti 1 505 r\u016b\u0161ies lygmens klasifikacijas.<\/p>\n
Tarp aptikt\u0173 bakterij\u0173 minimos gentys, kuri\u0173 atskiros r\u016b\u0161ys literat\u016broje siejamos su naftos produkt\u0173 skaidymu, pavyzd\u017eiui, Ralstonia, Sphingomonas ir Corynebacterium. Tai svarbu tod\u0117l, kad tokie mikroorganizmai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie nat\u016bralaus ter\u0161al\u0173 irimo, nors pats tyrimas tiesiogiai nematavo skaidymo aktyvumo.<\/p>\n
\u201eNepaisant \u0161i\u0173 angliavandenili\u0173 toksi\u0161kumo j\u016br\u0173 ekosistemoms ir visuomen\u0117s sveikatai, tiek kuro alyva, tiek j\u016bros vandens ir alyvos sand\u016bra palaik\u0117 \u012fvairi\u0105 bakterij\u0173 bendrij\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Ar tai gali pad\u0117ti valyti tar\u0161\u0105<\/p>\n<\/h2>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad bakterij\u0173 buvimas dar nerei\u0161kia, jog jos efektyviai skaido ter\u0161alus realiomis s\u0105lygomis. Vis d\u0117lto skirtinga bakterij\u0173 sud\u0117tis pa\u010diame kure ir jo sand\u016broje su vandeniu leid\u017eia manyti, kad ilgalaik\u0117 angliavandenili\u0173 ekspozicija formuoja specifin\u012f mikrobiom\u0105.<\/p>\n
Jei ateities tyrimai patvirtint\u0173 aktyv\u0173 naftos angliavandenili\u0173 skaidym\u0105, tai gal\u0117t\u0173 sustiprinti bioremediacijos krypt\u012f, kai tar\u0161ai ma\u017einti pasitelkiami mikroorganizmai. Praktikoje toks kelias paprastai derinamas su nuolau\u017e\u0173 b\u016bkl\u0117s vertinimu, nuot\u0117kio prevencija ir, kai \u012fmanoma, likusi\u0173 degal\u0173 i\u0161siurbimu.<\/p>\n
Tuo pat metu problema lieka globali: j\u016brose vis dar yra \u0161imtai karo laik\u0173 tanklaivi\u0173 ir apr\u016bpinimo laiv\u0173, kuriuose gali b\u016bti lik\u0119 naftos produkt\u0173. Senstant metalui, tar\u0161os rizika did\u0117ja, tod\u0117l mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgos apie nat\u016bralias mikrob\u0173 bendrijas gali tapti svarbia dalimi planuojant aplinkosaugos sprendimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai \u010cuuko lag\u016bnoje senuose Antrojo pasaulinio karo laiv\u0173 degaluose aptiko labai \u012fvairias bakterijas, galin\u010dias b\u016bti susijusias su naftos skaidymu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64519,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[33542,4575,36365,49394,12629,49395,5386],"miestas":[],"class_list":["post-64518","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antrojo-pasaulinio-karo-nuolauzos","tag-bakterijos","tag-bioremediacija","tag-cuuko-laguna","tag-juru-tarsa","tag-mikronezija","tag-naftos-produktai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64518","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64518"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64518\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64519"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64518"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64518"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64518"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64518"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}