Naujas tyrimas rodo, kad beveik kas antras neuroatipi\u0161ko vaiko t\u0117vas patyr\u0117 spaudim\u0105 perkelti vaik\u0105 \u012f kit\u0105 klas\u0119 ar net kit\u0105 mokykl\u0105. U\u017e \u0161i\u0173 skai\u010di\u0173 slypi kasdienyb\u0117, kurioje vaikams svarbiausia ne diagnoz\u0117s, o galimyb\u0117 tur\u0117ti draug\u0173, b\u016bti kvie\u010diamiems \u012f gimtadienius ir jaustis klas\u0117s dalimi.<\/p>\n
Ataskaita \u201eDaug ritm\u0173 vienoje mokykloje\u201c, parengta socialin\u0117s kampanijos, kuri\u0105 vykdo \u201eKaufland Polska\u201c ir Avalon fondas, i\u0161ry\u0161kina, kad neurorairov\u0117 ugdyme vis dar kelia \u012ftamp\u0105. Tyrimas atskleid\u0117 ne tik \u0161eim\u0173 patirtis, bet ir tai, kaip su i\u0161\u0161\u016bkiais tvarkosi mokyklos bendruomen\u0117: t\u0117vai, mokytojai ir bendraam\u017eiai.<\/p>\n
Remiantis ataskaita, 43 proc. t\u0117v\u0173 net ne\u012ftaria, kiek da\u017ena yra neuroatipija \u0161vietimo \u012fstaigose, o 71 proc. niekada aktyviai neie\u0161kojo informacijos \u0161ia tema. Tokia informacijos spraga, pasak tyr\u0117j\u0173, tampa dirva stereotipams, kai vaiko elgesys vertinamas kaip i\u0161sibla\u0161kymas, tinginyst\u0117 ar prastas aukl\u0117jimas.<\/p>\n
Tyrimas rodo, kad daliai t\u0117v\u0173 kyla baim\u0117 d\u0117l galim\u0173 konflikt\u0173 neurorairov\u0117je klas\u0117je. 63 proc. neurotipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 t\u0117v\u0173 nurod\u0117 nerimaujantys d\u0117l sud\u0117tingo elgesio ir gin\u010d\u0173, o 41 proc. mano, kad diagnoz\u0117s kartais es\u0105 naudojamos per da\u017enai.<\/p>\n
Tuo pat metu 22 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 manantys, jog diagnoz\u0117s kartais tampa pasiteisinimu tinginystei ar netinkamam elgesiui. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokie vertinimai da\u017enai kyla i\u0161 \u017eini\u0173 tr\u016bkumo, nes skirtingas sensorini\u0173 dirgikli\u0173 apdorojimas ar emocij\u0173 reguliavimas neb\u016btinai yra s\u0105moningas prie\u0161inimasis taisykl\u0117ms.<\/p>\n
Neuroatipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 \u0161eimos \u0161ias nuostatas jau\u010dia tiesiogiai. 47 proc. t\u0117v\u0173 teig\u0117 patyr\u0119 spaudim\u0105 keisti klas\u0119 ar mokykl\u0105, o 46 proc. nurod\u0117, kad j\u0173 vaikas ne kart\u0105 buvo izoliuotas ar i\u0161 jo \u0161aipytasi.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad sprendimai, kurie padeda neuroatipiems mokiniams, da\u017enai pagerina mokymosi aplink\u0105 visiems. 68 proc. t\u0117v\u0173 sutiko, kad ai\u0161kesn\u0117s taisykl\u0117s, labiau prognozuojama rutina, emocinio ra\u0161tingumo ugdymas ir pritaikyta komunikacija naudingi visai klasei.<\/p>\n
Bendro ugdymo id\u0117j\u0105 palaik\u0117 79 proc. neuroatipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 t\u0117v\u0173 ir ma\u017edaug pus\u0117 neurotipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 t\u0117v\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, esminis l\u016b\u017eis prasideda tada, kai mokykla ir t\u0117vai turi bendr\u0105 susitarim\u0105, kaip reaguojama \u012f sunkumus, ir ai\u0161k\u0173 plan\u0105, kaip vaikui suteikiama pagalba.<\/p>\n
Kampanijos r\u0117muose numatytos priemon\u0117s, skirtos tiek mokykloms, tiek \u0161eimoms: edukaciniai scenarijai, rekomendacijos mokytojams ir t\u0117vams bei nuotoliniai seminarai. Taip pat veikia konsultacij\u0173 linija, kurioje galima gauti psichologo, pedagogo ir teisininko patarim\u0173.<\/p>\n
Ataskaitoje nurodoma, kad tyrimas buvo atliktas 2026 metais rugpj\u016bt\u012f, apklausiant 1 022 t\u0117vus. \u012e imt\u012f pateko 829 neurotipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai, 178 neuroatipi\u0161k\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai ir 56 t\u0117vai, kuri\u0173 vaikams tuo metu vyko diagnostika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad beveik kas antras neuroatipi\u0161ko vaiko t\u0117vas patyr\u0117 spaudim\u0105 perkelti vaik\u0105, o \u017eini\u0173 stoka skatina atskirt\u012f klas\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[3131,7479,1277,2632,49548,10019,49549],"miestas":[],"class_list":["post-64665","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-adhd","tag-autizmo-spektro-sutrikimas","tag-itraukusis-ugdymas","tag-mokytoju-kompetencijos","tag-neurorairove","tag-patycios-mokykloje","tag-tevu-apklausa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64665"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64665\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64665"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}