Mokslininkai persp\u0117ja, kad pasaulio vandenynas gali netekti vienos svarbiausi\u0173 savo ekosistem\u0173 \u2013 koral\u0173 rif\u0173, da\u017enai vadinam\u0173 j\u016bros tropiniais mi\u0161kais. Nauja pasaulin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad did\u017eioji dalis seklum\u0173 rif\u0173 jau dabar susiduria su kriti\u0161kai auk\u0161ta rizika, o per kelis de\u0161imtme\u010dius pad\u0117tis gali tapti negr\u012f\u017etama.<\/p>\n
Vertinime teigiama, kad 96 proc. seklum\u0173 rif\u0173 ekosistem\u0173 patiria kriti\u0161kai auk\u0161t\u0105 gr\u0117sm\u0119. Jei dabartin\u0117s tendencijos nesikeis, reik\u0161minga j\u0173 dalis gali nebei\u0161likti iki 2075 met\u0173, o did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105 kelia vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jimas ir vis da\u017en\u0117jan\u010dios j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos.<\/p>\n
\u012e did\u017eiausios rizikos zon\u0105 patenka geriausiai \u017einomos pasaulio rif\u0173 sistemos, tarp j\u0173 Didysis barjerinis rifas Australijoje, Koral\u0173 trikampis Ramiajame vandenyne ir Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Mesoamerikos barjerinis rifas bei Raudonosios j\u016bros koral\u0173 rifai. Tai regionai, kur rifai palaiko ne tik biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, bet ir vietos ekonomik\u0105, \u017evejyb\u0105 bei turizm\u0105.<\/p>\n
\u201eKoral\u0173 rif\u0173 gri\u016bties gr\u0117sm\u0117 auga. Ta\u010diau tai turi b\u016bti signalas skubiems veiksmams, o ne prie\u017eastis nusivilti\u201c, \u2013 sak\u0117 mokslin\u0117s grup\u0117s atstovas Mi\u0161alas Gudka.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad rifai kartais geba atsistatyti po balinimo epizod\u0173, ta\u010diau tam reikia laiko ir tinkam\u0173 s\u0105lyg\u0173. \u0160ylantis vanduo didina balinimo da\u017en\u012f ir intensyvum\u0105, tod\u0117l ekosistemos nesp\u0117ja atsigauti, o \u017euvusi\u0173 kiet\u0173j\u0173 koral\u0173 viet\u0105 vis da\u017eniau u\u017eima dumbliai, nuolau\u017eos ir kempin\u0117s.<\/p>\n
Tokie poky\u010diai rei\u0161kia ne tik estetin\u012f ar gamtos paveldo praradim\u0105. Rifai yra buvein\u0117 did\u017eiulei gyvyb\u0117s \u012fvairovei, o j\u0173 nykimas ma\u017eina \u017euv\u0173 i\u0161teklius, silpnina pakran\u010di\u0173 apsaug\u0105 nuo erozijos ir audr\u0173 bei didina ekonomin\u0119 rizik\u0105 bendruomen\u0117ms, kuri\u0173 pragyvenimas priklauso nuo j\u016bros.<\/p>\n
Rizikos vertinimas ap\u0117m\u0117 127 tropini\u0173 ir subtropini\u0173 ekologini\u0173 region\u0173. Skai\u010diuojama, kad bendra nagrin\u0117t\u0173 koral\u0173 rif\u0173 teritorija pasaulyje siekia 188 362 kvadratinius kilometrus, o did\u017eiausiu rif\u0173 ma\u017e\u0117jimo veiksniu \u012fvardijamas klimato kaitos nulemtas vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jimas.<\/p>\n
Kartu akcentuojama ir r\u016b\u0161in\u0117 gr\u0117sm\u0117: daliai rifus formuojan\u010di\u0173 koral\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 nykimo rizika did\u0117ja d\u0117l temperat\u016bros \u0161uoli\u0173 ir kit\u0173 stresori\u0173. Pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto koral\u0173 balinimo epizodai ap\u0117m\u0117 didel\u0119 dal\u012f pasaulio rif\u0173, o mokslininkai tai sieja su ilg\u0117jan\u010diais \u0161ilumos rekord\u0173 laikotarpiais vandenynuose.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vien tik vietin\u0117s apsaugos priemon\u0117s problemos nei\u0161spr\u0119s, ta\u010diau jos gali padidinti rif\u0173 atsparum\u0105. Tarp prioritet\u0173 nurodomas spar\u010diai ma\u017einamas \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 i\u0161metimas, tar\u0161os ma\u017einimas, pergaudymo ribojimas ir atsakingesn\u0117 pakran\u010di\u0173 pl\u0117tra, kad rifai tur\u0117t\u0173 daugiau galimybi\u0173 i\u0161likti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja analiz\u0117 \u012fsp\u0117ja: 96 proc. seklum\u0173 koral\u0173 rif\u0173 jau dabar patiria kriti\u0161kai auk\u0161t\u0105 gr\u0117sm\u0119, o iki 2075 met\u0173 daug j\u0173 gali i\u0161nykti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,31908,30379,673,14042,36581],"miestas":[],"class_list":["post-64743","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-iucn","tag-jurines-karscio-bangos","tag-klimato-kaita","tag-koralu-rifai","tag-vandenynu-siltejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64743","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64743"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64743\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64743"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64743"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64743"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64743"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}