Ilg\u0105 laik\u0105 \u017emogaus evoliucija buvo vaizduojama kaip gana tiesi linija, vedanti iki \u0161iuolaikinio Homo sapiens. Ta\u010diau per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius rastos fosilijos ir genetiniai tyrimai vis ai\u0161kiau rodo, kad realyb\u0117 buvo gerokai sud\u0117tingesn\u0117, o skirtingos \u017emoni\u0173 r\u016b\u0161ys t\u016bkstan\u010dius met\u0173 gyveno greta ir net kry\u017eminosi.<\/p>\n
Vienu svarbiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 radini\u0173 laikoma Harbine, Kinijoje, aptikta \u017emogaus kaukol\u0117, dar vadinama Drakono \u017emogaus kaukole. Ji i\u0161siskiria masyviais antaki\u0173 lankais, didele smegenine ir pla\u010diu veidu, kuris kai kuo primena \u0161iuolaikin\u012f \u017emog\u0173, ta\u010diau kartu ai\u0161kiai skiriasi nuo neandertalie\u010di\u0173 ir Homo erectus.<\/p>\n
Da\u017eniausiai minima istorija siekia 1933 metus, kai, statant gele\u017einkelio tilt\u0105 per Songhua up\u0119, darbininkai aptiko kaukol\u0119. Pasakojama, kad vienas j\u0173 j\u0105 pasl\u0117p\u0117 nenaudojamame \u0161ulinyje, o apie radin\u012f \u0161eima prabilo tik pra\u0117jus daugeliui de\u0161imtme\u010di\u0173, kai fosilija galiausiai pasiek\u0117 Kinijos mokslo institucijas.<\/p>\n
\u0160ios \u012fvyki\u0173 grandin\u0117s iki galo patikrinti nepavyko, ta\u010diau pati kaukol\u0117 laikoma autenti\u0161ka ir yra ne\u012fprastai gerai i\u0161silaikiusi. D\u0117l to ji tapo viena i\u0161 t\u0173 fosilij\u0173, kurios gali i\u0161 esm\u0117s pakoreguoti supratim\u0105 apie \u017emoni\u0173 gimin\u0117s raid\u0105 Ryt\u0173 Azijoje.<\/p>\n
2021 metais dalis Kinijos tyr\u0117j\u0173 pasi\u016bl\u0117 kaukol\u0119 priskirti naujai r\u016b\u0161iai ir suteik\u0117 pavadinim\u0105 Homo longi, susiet\u0105 su Heilongjiang regiono pavadinimu. Tokia interpretacija i\u0161 karto suk\u0117l\u0117 diskusijas, nes dalis antropolog\u0173 teig\u0117, kad i\u0161 vienos kaukol\u0117s i\u0161skirti nauj\u0105 r\u016b\u0161\u012f rizikinga, o pati fosilija gali priklausyti jau \u017einomai, bet prastai apibr\u0117\u017etai \u017emoni\u0173 grupei.<\/p>\n
Did\u017eiausia intriga ta, kad Harbino kaukol\u0117 gali b\u016bti raktas \u012f denisov\u0173 i\u0161vaizdos klausim\u0105. Denisovai ilg\u0105 laik\u0105 buvo \u017einomi pirmiausia i\u0161 genetini\u0173 duomen\u0173, nes ai\u0161ki\u0173 j\u0173 fosilij\u0173 rasta nedaug, tod\u0117l j\u0173 vieta \u017emoni\u0173 evoliucijos medyje ir anatomija iki \u0161iol kelia daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n
Kai kurie Harbino kaukol\u0117s po\u017eymiai, \u012fskaitant stambius kr\u016bminius dantis ir kitus \u017eandikaulio bruo\u017eus, primena Azijoje rastus fragmenti\u0161kus palaikus, kuriuos tyr\u0117jai sieja su denisovais. Vis d\u0117lto vien anatominiai pana\u0161umai dar n\u0117ra galutinis \u012frodymas, nes patikimiausiems ry\u0161iams nustatyti da\u017enai reikia DNR arba baltym\u0173 analiz\u0117s, o toks med\u017eiagos i\u0161likimas ne visada \u012fmanomas.<\/p>\n
Harbino radinys primena, kad dar palyginti neseniai, evoliuciniu masteliu, \u017dem\u0117je vienu metu gal\u0117jo egzistuoti kelios \u017emoni\u0173 linijos. Ma\u017edaug prie\u0161 100 000 met\u0173 situacija buvo visai kitokia nei dabar: be Homo sapiens, Eurazijoje gyveno neandertalie\u010diai ir denisovai, o kai kuriose teritorijose gal\u0117jo b\u016bti ir daugiau regionini\u0173 populiacij\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l galiausiai i\u0161liko tik Homo sapiens, mokslas iki \u0161iol ai\u0161kina atsargiai. Da\u017eniausiai minimi veiksniai apima klimato ir aplinkos poky\u010dius, konkurencij\u0105 d\u0117l i\u0161tekli\u0173, demografinius prana\u0161umus, technologij\u0173 raid\u0105 ir tarpusavio mai\u0161ym\u0105si, ta\u010diau vieno universalaus atsakymo n\u0117ra.<\/p>\n
\u0160iandien Harbino kaukol\u0117 vertinama kaip viena svarbiausi\u0173 fosilij\u0173, galin\u010di\u0173 sujungti anatominius ir genetinius duomenis apie senov\u0117s \u017emones Ryt\u0173 Azijoje. Kuo daugiau bus palyginam\u0173j\u0173 radini\u0173 ir kuo tiksliau pavyks pritaikyti DNR ar baltym\u0173 tyrimus, tuo ai\u0161kiau paai\u0161k\u0117s, ar Drakono \u017emogus i\u0161 ties\u0173 buvo denisovas, ar vis d\u0117lto atskira \u017emoni\u0173 r\u016b\u0161is.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Harbine rasta vadinamoji Drakono \u017emogaus kaukol\u0117 gali pakeisti \u017emogaus evoliucijos vaizd\u0105 ir pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti denisov\u0173 m\u012fsl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64851,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[49737,1525,49738,49736,7151,7152],"miestas":[],"class_list":["post-64850","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-denisovai","tag-fosilijos","tag-harbino-kaukole","tag-homo-longi","tag-paleoantropologija","tag-zmogaus-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64850","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64850"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64850\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64851"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64850"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64850"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64850"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64850"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}