II pasaulinio karo laiv\u0173 vrakai da\u017enai laikomi u\u017edelsto veikimo ekologin\u0117mis bombomis, nes korozijai ardomi korpusai ilgainiui ima leisti degalus ir kitus ter\u0161alus. Ta\u010diau nauji tyrimai rodo paradoks\u0105: net ir tokiame toksi\u0161kame \u201emaisto\u201c \u0161altinyje gali susiformuoti gausios mikroorganizm\u0173 bendrijos.<\/p>\n
Mokslininkai tyr\u0117 Mikronezijos Chuuko lag\u016bn\u0105 vakarin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje, kur 1944 metais per JAV operacij\u0105 \u201eHailstone\u201c buvo sunaikinta daug Japonijos karini\u0173 laiv\u0173. Dalis j\u0173 nuskendo ir iki \u0161iol guli dugne, o kai kurie tebepraleid\u017eia \u012f vanden\u012f naftos produktus.<\/p>\n
Analiz\u0117s centre atsid\u016br\u0117 du vrakai: tanklaivis \u201eShinkoku Maru\u201c ir kariniams tikslams pritaikytas keleivinis krovininis laivas \u201eKiyosumi Maru\u201c. Skirtumas svarbus, nes viename aptikta vidutinio sunkumo krosni\u0173 alyva, o kitame \u2013 sunkesn\u0117s naftos liekanos, kurios paprastai yra atsparesn\u0117s nat\u016braliam irimui.<\/p>\n
Komanda pa\u0117m\u0117 kuro m\u0117ginius i\u0161 abiej\u0173 laiv\u0173, taip pat m\u0117ginius i\u0161 ribos, kur \u201eShinkoku Maru\u201c atveju susitinka alyva ir j\u016bros vanduo. Tuomet buvo vertinama m\u0117gini\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis ir tiriama mikroorganizm\u0173 DNR, siekiant suprasti, kas i\u0161 ties\u0173 gyvena \u0161ioje itin nepalankioje terp\u0117je.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012fvairov\u0119: identifikuotos bakterijos, priskiriamos 1 505 klasifikacijoms r\u016b\u0161ies lygiu, apiman\u010dioms 432 \u0161eimas ir 107 klases. Tarp dominuojan\u010di\u0173 grupi\u0173 buvo Proteobacteria, o tai atitinka ir kit\u0173 su naftos tar\u0161a siejam\u0173 j\u016brini\u0173 buveini\u0173 steb\u0117jimus.<\/p>\n
Ypatingo d\u0117mesio sulauk\u0117 bakterijos, priskiriamos Ralstonia, Sphingomonas ir Corynebacterium gentims. Literat\u016broje apra\u0161yta, kad dalis \u0161i\u0173 gen\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gali naudoti angliavandenilius kaip anglies ir energijos \u0161altin\u012f, tod\u0117l teori\u0161kai jos gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie nat\u016bralaus naftos jungini\u0173 skaidymo.<\/p>\n
Tyrimas i\u0161ry\u0161kino ir tai, kad skiriasi bendrijos pa\u010diame kure ir ties alyvos bei vandens sand\u016bra. Tokia riba j\u016brin\u0117je aplinkoje da\u017enai laikoma itin aktyvia zona, nes \u010dia mikroorganizmams lengviau pasiekti ir deguon\u012f, ir organinius junginius, o s\u0105lygos b\u016bna \u012fvairesn\u0117s nei vienalyt\u0117je terp\u0117je.<\/p>\n
\u0160ie duomenys svarb\u016bs kalbant apie bioremediacij\u0105, kai tar\u0161ai ma\u017einti pasitelkiami organizmai ar j\u0173 procesai. Jei dalis vrakuose aptikt\u0173 mikroorganizm\u0173 i\u0161 ties\u0173 aktyviai skaido naftos angliavandenilius, ateityje tai gal\u0117t\u0173 papildyti strategijas, skirtas ma\u017einti l\u0117tini\u0173 nuot\u0117ki\u0173 \u017eal\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia ribotum\u0105: vien DNR aptikimas nerei\u0161kia, kad bakterijos realiai intensyviai ardo kur\u0105 b\u016btent tomis s\u0105lygomis, kurios vyrauja j\u016bros dugne. Tam reik\u0117t\u0173 papildom\u0173 tyrim\u0173, rodan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173 aktyvum\u0105, metabolinius kelius ir faktinius skaidymo tempus.<\/p>\n
Net jei dalis tar\u0161os ilgainiui skaidoma nat\u016braliai, seni nuskend\u0119 laivai i\u0161lieka rizikos \u0161altiniu, nes korozija t\u0119siasi de\u0161imtme\u010dius. Be chemini\u0173 ter\u0161al\u0173, aplinkai pavoj\u0173 gali kelti ir sprogmen\u0173 liku\u010diai, taip pat sunkieji metalai bei kitos med\u017eiagos, galin\u010dios patekti \u012f maisto grandines.<\/p>\n
Chuuko lag\u016bna yra viena \u017einomiausi\u0173 toki\u0173 viet\u0173 pasaulyje, tod\u0117l mokslinink\u0173 d\u0117mesys jai nestebina. \u0160io regiono pavyzdys primena, kad istorin\u0117 karin\u0117 veikla iki \u0161iol formuoja j\u016br\u0173 ekosistemas, o sprendimai turi derinti ekologij\u0105, saugum\u0105 ir realias technines galimybes tvarkyti giliai nuskendusius objektus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas Chuuko lag\u016bnoje atskleid\u0117, kad i\u0161 II pasaulinio karo laiv\u0173 vrak\u0173 besisunkiantis kuras tapo ni\u0161a t\u016bkstan\u010diams bakterij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":64855,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4575,36365,49741,49740,12629,290,49395],"miestas":[],"class_list":["post-64854","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bakterijos","tag-bioremediacija","tag-chuuko-laguna","tag-ii-pasaulinis-karas","tag-juru-tarsa","tag-laivu-vrakai","tag-mikronezija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64854","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64854"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64854\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64855"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64854"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64854"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64854"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64854"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}