Odesos srities pietuose, Nacionaliniame gamtos parke T\u016bzlovskio limanai, mokslininkai u\u017efiksavo ret\u0105 sve\u010di\u0105 i\u0161 Arkties \u2013 baltuosius pakrantinius tilvikus. \u0160ie pauk\u0161\u010diai, perintys arktin\u0117je tundroje, buvo pasteb\u0117ti besimaitinantys Juodosios j\u016bros pakrant\u0117je.<\/p>\n
Apie steb\u0117jim\u0105 prane\u0161\u0117 parko mokslini\u0173 tyrim\u0173 padalinio vadovas, biologijos moksl\u0173 daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, pauk\u0161\u010diai pasteb\u0117ti vykdant tyrimus, kuriais fiksuojamas karo poveikis aplinkai ir pakran\u010di\u0173 ekosistemoms.<\/p>\n
\u201ePrie\u0161 mus, nedidel\u0117mis grup\u0117mis ir laikydamiesi ma\u017edaug 40\u201350 metr\u0173 atstumo, juda balti pakrantiniai tilvikai. Tai vieni i\u0161 \u0161iauriausiai perin\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, kuri\u0173 lizdaviet\u0117s aptiktos arktin\u0117je tundroje ma\u017edaug 960 kilometr\u0173 nuo \u0160iaur\u0117s a\u0161igalio\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Rusevas.<\/p>\n
Baltojo pakrantinio tilviko biologija geriausiai i\u0161tirta ne per\u0117jimo metu, kai \u0161ie pauk\u0161\u010diai sutinkami beveik visur pasaulio j\u016br\u0173 pakrant\u0117se ir salose. \u017diemojan\u010dios ar migruojan\u010dios tilvik\u0173 grup\u0117s greitai juda sm\u0117lio ruo\u017eu ties vandens linija ir gaudo bang\u0173 i\u0161mest\u0105 grob\u012f.<\/p>\n
Da\u017eniausiai j\u0173 racion\u0105 sudaro smulk\u016bs v\u0117\u017eiagyviai, moliuskai ir j\u016bros kirm\u0117l\u0117s, tod\u0117l tokios vietos kaip sekl\u016bs limanai, lag\u016bnos ir sm\u0117lio papl\u016bdimiai jiems ypa\u010d svarb\u016bs sustojimo metu. T\u016bzlovskio limanuose \u0161ie pauk\u0161\u010diai laikomi praskrendan\u010dia, re\u010diau \u2013 \u017eiemojan\u010dia r\u016b\u0161imi.<\/p>\n
Baltasis pakrantinis tilvikas yra nedidelis pauk\u0161tis: jo k\u016bno ilgis paprastai siekia apie 20\u201321 centimetr\u0105, sparn\u0173 mojis \u2013 36\u201339 centimetrus, o svoris \u2013 40\u201360 gram\u0173. Patin\u0173 ir pateli\u0173 plunksn\u0173 spalvos skiriasi nedaug, ta\u010diau i\u0161vaizda kinta pagal sezon\u0105.<\/p>\n
Ornitolog\u0173 duomenimis, da\u017eniausiai i\u0161skiriami du por\u016b\u0161iai, kuri\u0173 per\u0117jimo arealai apima Grenlandij\u0105, Svalbard\u0105, \u0160iaur\u0117s Amerikos Arkt\u012f ir kai kurias \u0161iaurines Eurazijos teritorijas. Per\u0117jimo vietose pauk\u0161\u010diai lizdus \u012fsirengia atvirose tundros erdv\u0117se, o kilus pavojui taiko vadinam\u0105j\u0105 su\u017eeisto pauk\u0161\u010dio taktik\u0105 \u2013 pasitraukia nuo lizdo ir m\u0117gina nuvilioti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0105, d\u0117mes\u012f atkreipdami garsiais \u0161\u016bksniais bei apsimestiniu \u0161lubavimu.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tokie steb\u0117jimai Juodosios j\u016bros regione padeda geriau suprasti migracijos mar\u0161rutus ir pakran\u010di\u0173 buveini\u0173 b\u016bkl\u0119. Ilgalaik\u0117je perspektyvoje pauk\u0161\u010di\u0173 pasiskirstym\u0105 gali keisti klimato kaita, maisto i\u0161tekli\u0173 svyravimai ir \u017emogaus veiklos poveikis pakrant\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Odesos srities T\u016bzlovskio limanuose pasteb\u0117ti arktiniai baltieji pakrantiniai tilvikai \u2013 mokslininkai ai\u0161kina, k\u0105 tai sako apie migracij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[49816,101,2312,147,1367,2888,148],"miestas":[],"class_list":["post-64936","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-baltasis-pakrantinis-tilvikas","tag-ekologija","tag-juodoji-jura","tag-odesos-sritis","tag-ornitologija","tag-pauksciu-migracija","tag-tuzlovskio-limanai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64936","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64936"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64936\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64936"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64936"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64936"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64936"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}