Pra\u0117jus beveik 40 met\u0173 po \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s avarijos, aplinkoje vis dar aptinkamos mikroskopin\u0117s radioaktyvios dalel\u0117s, kurios, kaip paai\u0161k\u0117jo, gali b\u016bti stabilesn\u0117s nei manyta. Naujas tyrimas rodo, kad dalies toki\u0173 daleli\u0173 vidin\u0117 kristalin\u0117 sandara per de\u0161imtme\u010dius suiro gerokai ma\u017eiau, nei tik\u0117josi mokslininkai.<\/p>\n
\u0160is atradimas svarbus ne tik istorinei avarijos analizei. Jis gali pakeisti supratim\u0105, kaip radionuklidai ilgainiui migruoja dirvo\u017eemyje ir vandenyje, kokiomis s\u0105lygomis tar\u0161a \u201eatsiri\u0161a\u201c nuo kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 ir kada rizika gali i\u0161augti d\u0117l nauj\u0173 i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l dalel\u0117s svarbios ir \u0161iandien<\/p>\n
Po reaktoriaus sprogimo \u012f aplink\u0105 pateko \u012fvairi\u0173 frakcij\u0173 med\u017eiag\u0173 mi\u0161inys: nuo didesni\u0173 fragment\u0173 iki 8\u201350 mikrometr\u0173 dyd\u017eio dulki\u0173 daleli\u0173. B\u016btent tokio dyd\u017eio dalel\u0117s kelia ypating\u0105 susir\u016bpinim\u0105, nes jos gali b\u016bti pakeliamos v\u0117jo, v\u0117l nus\u0117sti kitur ir, patekusios \u012f kv\u0117pavimo takus, tapti tiesioginiu ap\u0161vitos \u0161altiniu.<\/p>\n
Nors dalis radionuklid\u0173 per kelis de\u0161imtme\u010dius jau yra suskil\u0119, problema nei\u0161nyksta automati\u0161kai. Ilgaam\u017eiai izotopai, tokie kaip cezis-137 ar stroncis-90, o taip pat transuraniniai elementai, gali i\u0161likti aplinkoje ilgai, o j\u0173 elgsena priklauso ne tik nuo pus\u0117jimo trukm\u0117s, bet ir nuo to, kokioje chemin\u0117je ir kristalin\u0117je formoje jie \u201e\u012fkalinti\u201c.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 tyrimas: trys daleli\u0173 tipai<\/p>\n
Tyrime nagrin\u0117tos dalel\u0117s buvo priskirtos kelioms grup\u0117ms pagal j\u0173 kilm\u0119 ir sud\u0117t\u012f. Pirmajai grupei priskiriamos dalel\u0117s, kurios savo chemin\u0117mis ir fizin\u0117mis savyb\u0117mis vis dar pana\u0161ios \u012f branduolin\u012f kur\u0105, ypa\u010d urano dioksid\u0105.<\/p>\n
Antroji grup\u0117 siejama su itin auk\u0161ta temperat\u016bra reaktoriaus viduje, kai i\u0161silyd\u0119s kuras gal\u0117jo susimai\u0161yti su cirkoniu. Cirkonis pla\u010diai naudojamas kuro stryp\u0173 apvalkaluose d\u0117l atsparumo, ta\u010diau avarijos s\u0105lygomis tokie lydiniai gali suformuoti sud\u0117tingas, skirtingai irtan\u010dias strukt\u016bras.<\/p>\n
Tre\u010dioji grup\u0117 siejama su grafito degimu. Grafitas RBMK tipo reaktoriuose buvo naudojamas neutronams l\u0117tinti, ta\u010diau avarijos metu jis u\u017esideg\u0117 ir deg\u0117 apie 10 dien\u0173, o tai gal\u0117jo keisti kuro oksidacijos keli\u0105 ir formuoti mechani\u0161kai trapesnius junginius.<\/p>\n
Kaip mokslininkai \u201epamat\u0117\u201c vid\u0173<\/p>\n
Ilgalaik\u0117s tar\u0161os elgsen\u0105 sunku prognozuoti, nes skirtingos urano oksid\u0173 formos ir j\u0173 mi\u0161iniai suyra nevienodai. Norint suprasti, kod\u0117l vienos dalel\u0117s skyla grei\u010diau, o kitos i\u0161lieka, reikia itin tiksli\u0173 metod\u0173, galin\u010di\u0173 nustatyti atom\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105 kristalin\u0117je gardel\u0117je.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 rentgeno spinduli\u0173 difrakcij\u0105, taikant sinchrotronin\u0119 spinduliuot\u0119. Tokia metodika leid\u017eia analizuoti labai ma\u017eus m\u0117ginius dideliu tikslumu, o i\u0161 difrakcijos vaizdo spr\u0119sti apie skirtingas kristalines fazes dalel\u0117s viduje.<\/p>\n
\u201eKiekviena dalel\u0117 turi savit\u0105 vidin\u0119 sandar\u0105, o mes i\u0161tyr\u0117me tik \u0161e\u0161ias daleles i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 viet\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrime dalyvav\u0119s fizikas Tobias Weissenborn.<\/p>\n
Netik\u0117ta i\u0161vada ir k\u0105 ji gali reik\u0161ti<\/p>\n
Did\u017eiausia staigmena buvo ta, kad visose \u0161e\u0161iose i\u0161tirtose dalel\u0117se branduolinio kuro komponentai i\u0161saugojo reik\u0161ming\u0105 pirmin\u0117s kristalin\u0117s strukt\u016bros dal\u012f. Tai leid\u017eia manyti, kad bent dalis avarijos metu susidariusi\u0173 fragment\u0173 gali b\u016bti chemi\u0161kai stabilesni ir \u201eu\u017erakinti\u201c radionuklidus ilgiau, nei prognozuota ankstesniais modeliais.<\/p>\n
Tokia stabilumo u\u017euomina turi dvi puses. I\u0161 vienos pus\u0117s, jei radionuklidai ilgiau lieka dalel\u0117se, j\u0173 greitas i\u0161plovimas \u012f gruntinius vandenis gali b\u016bti l\u0117tesnis. I\u0161 kitos pus\u0117s, rizika gali i\u0161likti ilgiau, o tar\u0161os \u201epikas\u201c tam tikrose vietose gali pasislinkti laike, jei v\u0117liau pasikeitus s\u0105lygoms dalel\u0117s ims irti intensyviau.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i\u0173 rezultat\u0173 negalima interpretuoti kaip \u017einios, jog tar\u0161a tampa nepavojinga. Ma\u017ea imtis rei\u0161kia, kad b\u016btini platesni tyrimai, apimantys daugiau vietovi\u0173 ir didesn\u012f daleli\u0173 skai\u010di\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima patikimiau vertinti visos teritorijos ilgalaikes tendencijas.<\/p>\n
Kod\u0117l prognoz\u0117s i\u0161lieka sud\u0117tingos<\/p>\n
Net turint daugiau duomen\u0173, ilgalaik\u0117 rizika i\u0161lieka sunkiai nusp\u0117jama, nes dalel\u0117s skiriasi sud\u0117timi, poringumu, oksidacijos laipsniu ir atsparumu dr\u0117gmei, temperat\u016brai ar mechaniniam poveikiui. Skirtumai rei\u0161kia, kad radionuklid\u0173 i\u0161siskyrimas gali vykti nevienodai, o atskiros \u201eilgaam\u017e\u0117s\u201c dalel\u0117s gali tapti v\u0117lyvu tar\u0161os \u0161altiniu.<\/p>\n
Tod\u0117l praktiniu po\u017ei\u016briu tokie tyrimai svarb\u016bs vertinant, kokios steb\u0117senos priemon\u0117s reikalingos, kuriose vietose verta sutelkti matavimus ir kaip tikslinti aplinkos tar\u0161os sklaidos modelius. Tyr\u0117jai planuoja t\u0119sti darbus, daugiau d\u0117mesio skirdami ypa\u010d radioaktyvioms transuranini\u0173 element\u0173 faz\u0117ms ir j\u0173 stabilumui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pra\u0117jus beveik 40 met\u0173 po \u010cernobylio, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad dalies radioaktyvi\u0173 daleli\u0173 kristalin\u0117 strukt\u016bra i\u0161liko steb\u0117tinai stabili.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[2314,2775,704,101,2337,46262,8572],"miestas":[],"class_list":["post-64937","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-aplinkos-tarsa","tag-branduoline-energetika","tag-cernobylis","tag-ekologija","tag-radiacija","tag-radioaktyvios-daleles","tag-sinchrotronas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64937","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64937"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64937\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64937"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64937"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64937"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=64937"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}