Spalio pabaigoje daugelis pastebi, kad tanki, ry\u0161kiai \u017ealia tuj\u0173 gyvatvor\u0117 ima rusv\u0117ti, o nuo \u0161akeli\u0173 byra sausos \u017evynel\u0117s. Toks vaizdas da\u017enai sukelia panik\u0105 ir skatina griebtis tr\u0105\u0161\u0173 ar fungicid\u0173. Ta\u010diau da\u017enu atveju prie\u017eastis b\u016bna paprasta ir nat\u016brali, o \u201egydymas\u201c chemija tik pablogina situacij\u0105.<\/p>\n
Pirmas \u017eingsnis \u2013 praskirti \u0161akas ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kur tiksliai ruda spalva atsirado. Jei rusv\u0117jimas daugiausia matomas kr\u016bmo viduje, ar\u010diau kamieno, o i\u0161or\u0117 i\u0161lieka \u017ealia, da\u017eniausiai tai sezoninis senesni\u0173 spygli\u0173 ir \u0161akeli\u0173 pasi\u0161alinimas. Ruden\u012f tujos, kaip ir kiti vis\u017ealiai spygliuo\u010diai, nat\u016braliai \u201eapsivalo\u201c, ypa\u010d po sausesn\u0117s vasaros ar staigi\u0173 temperat\u016bros svyravim\u0173.<\/p>\n
Visai kita situacija, jei ruduoti pradeda i\u0161or\u0117, vir\u0161\u016bn\u0117s, vienas \u0161onas ar atskiros ai\u0161kios d\u0117m\u0117s, o \u0161akel\u0117s tampa trapios ir d\u017ei\u016bsta nuo galiuk\u0173. Tokie po\u017eymiai da\u017eniau signalizuoja stres\u0105 d\u0117l vandens tr\u016bkumo, \u0161akn\u0173 problem\u0173, \u017eiemos ar pavasario nudegim\u0173, kartais ir ligas. Tuomet verta \u012fvertinti laistym\u0105, dirvos b\u016bkl\u0119, mul\u010di\u0105 ir tai, ar kr\u016bmai nebuvo pa\u017eeisti pjaunant ar kasant \u0161alia.<\/p>\n
V\u0117lyv\u0105 ruden\u012f tujos azoto tr\u0105\u0161\u0173 beveik nereikalauja, nes jos gali paskatinti nauj\u0105 augim\u0105 ir padidinti pa\u0161alimo rizik\u0105. Daug svarbiau yra vanduo: vis\u017ealiai augalai garina dr\u0117gm\u0119 ir v\u0117siuoju sezonu, o \u012f\u0161alus dirvai \u0161aknys jos nebegali pasisavinti. D\u0117l to \u017eiem\u0105 da\u017enai pasirei\u0161kia vadinamoji fiziologin\u0117 sausra, kuri pavasar\u012f i\u0161ry\u0161k\u0117ja parudavimu.<\/p>\n
Prie\u0161 u\u017esit\u0119siant \u0161al\u010diams tujas verta palaistyti gausiai, kad dr\u0117gm\u0117 pasiekt\u0173 gilesnius dirvos sluoksnius. Taip pat naudinga atnaujinti mul\u010dio sluoksn\u012f, nes jis suma\u017eina dr\u0117gm\u0117s garavim\u0105 ir stabilizuoja temperat\u016br\u0105 \u0161akn\u0173 zonoje. Jei dirva labai tanki ar molinga, vanduo gali u\u017esistov\u0117ti, tod\u0117l svarbu, kad dr\u0117kinimas b\u016bt\u0173 reguliarus, bet be u\u017emirkimo.<\/p>\n
Net jeigu rusv\u0117jimas kr\u016bmo viduje yra nat\u016bralus, saus\u0173 \u017evyneli\u0173 palikti nereik\u0117t\u0173. Dr\u0117gn\u0105, v\u0117si\u0105 rudenin\u0119 savait\u0119 tankus saus\u0173 liekan\u0173 sluoksnis tampa palankia terpe puviniams ir \u012fvairiems patogenams, o pavasar\u012f gali silpninti augalo at\u017e\u0117lim\u0105. Tod\u0117l verta su pir\u0161tin\u0117mis \u0161velniai i\u0161\u0161ukuoti kr\u016bmo vid\u0173 rankomis arba mink\u0161tu \u0161epet\u0117liu ir i\u0161purtyti sausas dalis.<\/p>\n
Surinktas liekanas svarbu i\u0161gr\u0117bti ir nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus po kr\u016bmu, kad jos nekaupt\u0173 dr\u0117gm\u0117s prie \u0161aknies kaklelio. Jeigu po valymo ir gausesnio laistymo situacija nesikei\u010dia, o ruduojan\u010di\u0173 plot\u0173 daug\u0117ja i\u0161or\u0117je, pravartu \u012fvertinti, ar nebuvo pa\u017eeistos \u0161aknys, ar ne per giliai supiltas mul\u010dias, ir, jei reikia, pasitarti su specialistu d\u0117l galim\u0173 lig\u0173.<\/p>\n
Daugeliu atvej\u0173 spalio pabaigoje paruduojan\u010dios tujos n\u0117ra katastrofa, o sezoninis apsivalymas ir reakcija \u012f dr\u0117gm\u0117s re\u017eim\u0105. Vietoj skubot\u0173 pur\u0161kim\u0173 da\u017eniausiai padeda du dalykai: i\u0161valytas kr\u016bmo vidus ir tinkamas laistymas prie\u0161 \u017eiem\u0105. Pavasar\u012f tai da\u017enai atsiperka tankesne, sveikesne laja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Spalio pabaigoje tujos da\u017enai ruduoj\u0105 d\u0117l nat\u016bralaus apsivalymo ar dr\u0117gm\u0117s stokos: praskirkite \u0161akas, i\u0161valykite vid\u0173 ir gausiai palaistykite prie\u0161 \u0161alnas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2048,4889,327,1995,4895,5933],"miestas":[],"class_list":["post-65199","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-augalu-ligos","tag-gyvatvores","tag-laistymas","tag-mulciavimas","tag-spygliuociai","tag-tujos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65199","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65199"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65199\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65199"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65199"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65199"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65199"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}