{"id":65201,"date":"2026-10-26T16:35:47","date_gmt":"2026-10-26T16:35:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/26\/ataskaita-perspeja-pasaulinis-atsilimas-nuo-2010-metu-beveik-padvigubejo-kas-laukia-dabar\/"},"modified":"2026-10-26T16:35:47","modified_gmt":"2026-10-26T16:35:47","slug":"ataskaita-perspeja-pasaulinis-atsilimas-nuo-2010-metu-beveik-padvigubejo-kas-laukia-dabar","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/26\/ataskaita-perspeja-pasaulinis-atsilimas-nuo-2010-metu-beveik-padvigubejo-kas-laukia-dabar\/","title":{"rendered":"Ataskaita persp\u0117ja: pasaulinis at\u0161ilimas nuo 2010 met\u0173 beveik padvigub\u0117jo \u2013 kas laukia dabar?"},"content":{"rendered":"<h2>\u0160ilimas spart\u0117ja<\/h2>\n<p>Nauja tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 grup\u0117s ataskaita skelbia, kad pasaulinio at\u0161ilimo tempas nuo 2010 met\u0173 pastebimai paspart\u0117jo ir dabar yra beveik dukart didesnis nei ankstesniais de\u0161imtme\u010diais. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad klimato sistema tampa vis labiau nestabili, o poky\u010diai fiksuojami nebe kaip ateities scenarijus, o kaip jau vykstantis procesas.<\/p>\n<p>Ataskaitoje nurodoma, kad 1970\u20132010 laikotarpiu pasaulin\u0117 temperat\u016bra vidutini\u0161kai kilo apie 0,19 laipsnio Celsijaus per de\u0161imtmet\u012f, o nuo 2010 met\u0173 \u0161is rodiklis siekia apie 0,36 laipsnio per de\u0161imtmet\u012f. Toks pagreit\u0117jimas rei\u0161kia da\u017enesnes ir intensyvesnes kar\u0161\u010dio bangas, staigesnius krituli\u0173 ekstremumus ir didesn\u012f spaudim\u0105 ekosistemoms.<\/p>\n<h2>Rekordai atmosferoje ir lede<\/h2>\n<p>Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad anglies dioksido koncentracija atmosferoje pavasar\u012f vir\u0161ijo 428 dalis milijonui ir pasiek\u0117 auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f per milijonus met\u0173. Pabr\u0117\u017eiama, kad dabartin\u0117 koncentracija yra apie 50 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 pramon\u0117s revoliucij\u0105, o pagrindin\u0117 prie\u017eastis i\u0161lieka \u017emogaus i\u0161metamos \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos.<\/p>\n<p>Kartu fiksuojami rekordiniai ledyn\u0173 poky\u010diai: ma\u017e\u0117ja ledyn\u0173 storis, o Grenlandijos ledo mas\u0117 traukiasi, didindama g\u0117lo vandens pritek\u0117jim\u0105 \u012f vandenynus. J\u016bros lyg\u012f kelia ir \u0161ylantis vanduo, kuris ple\u010diasi, tod\u0117l pakran\u010di\u0173 regionai vis da\u017eniau susiduria su potvyni\u0173 rizika ir pakran\u010di\u0173 erozija.<\/p>\n<h2>I\u0161kastinis kuras vis dar auga<\/h2>\n<p>Ataskaita i\u0161skiria paradoks\u0105: nors atsinaujinanti energetika ple\u010diasi, i\u0161kastinio kuro vartojimas pasaulyje vis dar did\u0117ja. Skai\u010diuojama, kad 2025 metais i\u0161kastinio kuro suvartojimas augo apie 0,9 proc., o naftos, anglies ir gamtini\u0173 duj\u0173 naudojimas pasiek\u0117 rekordines auk\u0161tumas.<\/p>\n<p>Su energetika susijusios anglies dioksido emisijos taip pat perkop\u0117 41 gigaton\u0105 per metus ir pirm\u0105 kart\u0105 per\u017eeng\u0117 \u0161i\u0105 rib\u0105. Tyr\u0117jai \u012fsp\u0117ja, kad tai didina rizik\u0105 priart\u0117ti prie pavojing\u0173 klimato sistemos l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173, kai poky\u010diai gali tapti sunkiai sustabdomi.<\/p>\n<p>\u201eGreita destabilizacija dabar yra diagnoz\u0117, o ne \u012fsp\u0117jimas atei\u010diai\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 ataskaitos bendraautori\u0173 Williamas Ripple.<\/p>\n<h2>Vilties \u017eenklai, bet j\u0173 nepakanka<\/h2>\n<p>Mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad atsiranda ir teigiam\u0173 \u017eenkl\u0173: v\u0117jo ir saul\u0117s energetika pinga, baterij\u0173 kaupimo technologijos spar\u010diai tobul\u0117ja, o ma\u017eai anglies naudojantys \u0161altiniai jau sudaro reik\u0161ming\u0105 dal\u012f pasaulio elektros gamyboje. Tai rodo, kad technologinis l\u016b\u017eis \u012fmanomas, ta\u010diau jo greitis kol kas atsilieka nuo klimato kaitos pagreit\u0117jimo.<\/p>\n<p>Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad vien technologij\u0173 pl\u0117tros nepakaks, jei nebus nuosekliai ma\u017einamos emisijos, stiprinama prisitaikymo politika ir saugomos ekosistemos. Pasak j\u0173, real\u016bs poky\u010diai priklausys nuo sprendim\u0173 energetikoje, transporte, \u017eem\u0117s \u016bkyje, miest\u0173 planavime ir valdyme, nes klimato kriz\u0117 yra susijusi\u0173 sistem\u0173 problema.<\/p>\n<p>\u201eAtsinaujinan\u010dios energijos pl\u0117tra ir baterij\u0173 pa\u017eanga d\u017eiugina, bet tai tik dalis transformacijos, reikalingos klimato sistemai stabilizuoti\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautoris Christopheris Wolfas.<\/p>\n<p>Ataskaitoje taip pat primenama, kad klimato \u0161ilimas didina mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 tikimyb\u0119, o 2025 metais ugnis pasaulyje suma\u017eino med\u017ei\u0173 dang\u0105 ma\u017edaug 10,8 milijono hektar\u0173. Gaisrai ne tik daro tiesiogin\u0119 \u017eal\u0105 gamtai ir \u017emoni\u0173 sveikatai, bet ir i\u0161skiria papildomas \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dias dujas, taip stiprindami neigiam\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nauja mokslinink\u0173 ataskaita skelbia, kad nuo 2010 met\u0173 pasaulinis at\u0161ilimas smarkiai paspart\u0117jo, o CO2 ir emisijos pasiek\u0117 rekordus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65202,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3957,516,18734,673,3709,3698,34522],"miestas":[],"class_list":["post-65201","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksidas","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-emisijos","tag-klimato-kaita","tag-ledynai","tag-misku-gaisrai","tag-pasaulinis-atsilimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65201"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65201\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65202"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65201"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}