Australijos RMIT universiteto mokslininkai pasi\u016bl\u0117 netik\u0117t\u0105 sprendim\u0105, kaip kavos atliekas paversti vertinga statyb\u0173 \u017ealiava: i\u0161 kavos tir\u0161\u010di\u0173 pagaminta anglinga med\u017eiaga gali padidinti betono stiprum\u0105 iki 30 proc. Tokia technologija vienu metu spr\u0119st\u0173 ir atliek\u0173, ir statyb\u0173 sektoriaus poveikio aplinkai problem\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad pasaulyje kasmet susidaro apie 10 mlrd. kilogram\u0173 kavos atliek\u0173, o didel\u0117 j\u0173 dalis patenka \u012f s\u0105vartynus. Ten yrant organikai i\u0161siskiria \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos, \u012fskaitant metan\u0105 ir anglies dioksid\u0105, tod\u0117l atliek\u0173 tvarkymas tampa vis aktualesniu klimato politikos klausimu.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kavos tir\u0161\u010di\u0173 tiesiogiai \u012f beton\u0105 d\u0117ti negalima, nes organin\u0117s med\u017eiagos gali i\u0161skirti junginius, silpninan\u010dius galutin\u012f produkt\u0105. D\u0117l to komanda pasirinko termin\u012f apdorojim\u0105, kuris pakei\u010dia atliek\u0173 chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ir pagerina j\u0173 s\u0105veik\u0105 su cemento matrica.<\/p>\n
Tyrime taikyta piroliz\u0117: kavos atliekos kaitinamos daugiau nei 350 laipsni\u0173 temperat\u016broje, beveik be deguonies. Taip gaunama por\u0117ta, anglies turtinga med\u017eiaga, vadinama bioanglimi, kuri, kaip rodo bandymai, gali geriau \u201esusiri\u0161ti\u201c betone ir prisid\u0117ti prie jo strukt\u016brinio stiprumo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat band\u0117 kavos tir\u0161\u010dius apdoroti 500 laipsni\u0173 temperat\u016broje, ta\u010diau tokiu atveju gautos dalel\u0117s pasirod\u0117 prastesn\u0117s mechanin\u0117mis savyb\u0117mis. D\u0117l to tolesniems bandymams pasirinktas re\u017eimas, kuris leido pasiekti geresn\u012f tvirtumo ir stabilumo balans\u0105.<\/p>\n
Betonas yra viena pla\u010diausiai naudojam\u0173 med\u017eiag\u0173 pasaulyje, o jo gamyba reikalauja daug i\u0161tekli\u0173, \u012fskaitant sm\u0117l\u012f. Nat\u016bralaus sm\u0117lio gavyba i\u0161 upi\u0173 vag\u0173 ir pakran\u010di\u0173 kai kuriose \u0161alyse tampa ekologine problema, tod\u0117l pramon\u0117 ie\u0161ko alternatyv\u0173 ir \u017eiedin\u0117s ekonomikos sprendim\u0173.<\/p>\n
RMIT in\u017einierius Jie Li atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad sm\u0117lio i\u0161tekliai n\u0117ra beribiai, o intensyvi gavyba palieka ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 aplinkai.<\/p>\n
\u201eTaikydami \u017eiedin\u0117s ekonomikos princip\u0105 galime organines atliekas nukreipti nuo s\u0105vartyn\u0173 ir geriau apsaugoti nat\u016bralius i\u0161teklius, pavyzd\u017eiui, sm\u0117l\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Li.<\/p>\n
Technologija jau \u017eeng\u0117 u\u017e laboratorijos rib\u0173: 2024 metais Viktorijoje buvo \u012frengta bandomoji \u0161aligatvio atkarpa, kurioje panaudotas betonas su i\u0161 kavos tir\u0161\u010di\u0173 gauta bioangle. \u0160alia \u012frengtos ir palyginamosios atkarpos, kad b\u016bt\u0173 galima objektyviai \u012fvertinti eksploatacines savybes.<\/p>\n
V\u0117liau kavos bioangl\u0117s betonas pritaikytas ir infrastrukt\u016bros projekte, o rangovai skelb\u0117, kad taip pavyko reik\u0161mingai suma\u017einti \u012f s\u0105vartynus patenkan\u010di\u0173 kavos atliek\u0173 kiek\u012f ir sutaupyti sm\u0117lio. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad iki masin\u0117s gamybos b\u016btina \u012fvertinti ilgalaik\u012f patvarum\u0105: atsparum\u0105 \u0161al\u010dio ir atlyd\u017eio ciklams, vandens \u012fgeriamumui, dilimui bei kitiems apkrov\u0173 scenarijams.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda taip pat ie\u0161ko galimybi\u0173 bioangl\u0119 gaminti ir i\u0161 kit\u0173 organini\u0173 atliek\u0173, pavyzd\u017eiui, maisto liku\u010di\u0173, medienos ar \u017eem\u0117s \u016bkio atliek\u0173. Tokie sprendimai atitinka globalias statyb\u0173 dekarbonizacijos tendencijas, kai vis da\u017eniau vertinamas ne tik med\u017eiagos stiprumas, bet ir jos poveikis aplinkai per vis\u0105 gyvavimo cikl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijos mokslininkai kavos tir\u0161\u010dius pavert\u0117 bioangle, kuri betone gali padidinti stiprum\u0105 iki 30 proc. ir ma\u017einti atliekas s\u0105vartynuose.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65204,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[32017,17082,8643,17083,50101,21103,6410],"miestas":[],"class_list":["post-65203","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-betonas","tag-bioanglis","tag-kavos-tirsciai","tag-pirolize","tag-rmit-universitetas","tag-statybu-inovacijos","tag-ziedine-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65203","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65203"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65203\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65204"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65203"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65203"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65203"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65203"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}