Europos S\u0105junga, auditoriams vertinant pa\u017eang\u0105, rizikuoja nepasiekti iki 2030 met\u0173 numatyt\u0173 j\u016br\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsaugos tiksl\u0173. Europos Audito R\u016bmai \u012fsp\u0117ja, kad dalis j\u016br\u0173 saugom\u0173 teritorij\u0173 \u0161iandien labiau egzistuoja dokumentuose nei realioje praktikoje.<\/p>\n
\u0160iuo metu ma\u017edaug 14 proc. ES vanden\u0173 yra priskirta j\u016br\u0173 saugomoms teritorijoms, ta\u010diau grie\u017etai saugom\u0173 zon\u0173 dalis nesiekia 1 proc. Auditoriai pabr\u0117\u017eia, kad toks skirtumas rodo atotr\u016bk\u012f tarp deklaruojam\u0173 ambicij\u0173 ir faktinio poveikio ekosistemoms.<\/p>\n
\u201eES padar\u0117 tam tikr\u0105 pa\u017eang\u0105 skirdama j\u016br\u0173 saugomas teritorijas, ta\u010diau tikrasis i\u0161\u0161\u016bkis yra paversti status\u0105 realia apsauga\u201c, \u2013 sak\u0117 u\u017e audit\u0105 atsakinga Europos Audito R\u016bm\u0173 nar\u0117 Iliana Ivanova.<\/p>\n
ES tikslas iki 2030 met\u0173 yra apsaugoti 30 proc. j\u016br\u0173 teritorij\u0173, o 10 proc. j\u0173 taikyti grie\u017et\u0105 apsaug\u0105. Auditoriai teigia, kad vien teritorij\u0173 tinklo pl\u0117timas nebus veiksmingas, jei neatsiras ai\u0161kesni\u0173 ribojim\u0173 veikloms, kurios kenkia dugnui ir buvein\u0117ms.<\/p>\n
Kaip viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 \u012fvardijamos \u017evejybos praktikos, kurios gali ardyti j\u016br\u0173 dugn\u0105 ir silpninti ekosistem\u0173 atsparum\u0105. D\u0117l to, auditori\u0173 vertinimu, saugomose teritorijose da\u017enai pritr\u016bksta realiai veikian\u010di\u0173 \u017evejybos ribojim\u0173.<\/p>\n
Audito i\u0161vadose taip pat akcentuojamas strukt\u016brinis \u012fgyvendinimo tr\u016bkumas: stinga darbuotoj\u0173, finansavimo, o administracin\u0117s proced\u016bros u\u017esit\u0119sia. Net kai \u017ealinga ar neteis\u0117ta veikla nustatoma, institucijoms ne visada pakanka resurs\u0173 ar teisini\u0173 gali\u0173 j\u0105 sustabdyti.<\/p>\n
Finansavimas, pasak auditori\u0173, yra fragmentuotas: j\u016br\u0173 saugom\u0173 teritorij\u0173 prie\u017ei\u016bra remiasi nacionaliniais biud\u017eetais ir skirtingomis ES finansavimo priemon\u0117mis. D\u0117l to sunkiau u\u017etikrinti nuoseklius ilgalaikius planus ir stabil\u0173 prie\u017ei\u016bros paj\u0117gum\u0105.<\/p>\n
\u201ePolitines ambicijas paversti ap\u010diuopiamais rezultatais j\u016br\u0173 ekosistemoms reik\u0117s greitesni\u0173 veiksm\u0173, taikom\u0173 apsaugos priemoni\u0173 ir darnesnio tinklo visose ES j\u016brose\u201c, \u2013 teig\u0117 Iliana Ivanova.<\/p>\n
Grie\u017etesni ribojimai gali kelti politini\u0173 gin\u010d\u0173, nes poveik\u012f pajust\u0173 pakran\u010di\u0173 bendruomen\u0117s ir \u017evejybos sektorius. Auditoriai pa\u017eymi, kad priemon\u0117s, palie\u010dian\u010dios keli\u0173 valstybi\u0173 laivynus, da\u017enai \u012fstringa derybose, o sprendim\u0173 pri\u0117mimas gali trukti metus.<\/p>\n
Kaip pavyzd\u017eiai minimos \u0161alys, kuriose pa\u017eanga siejama su bendruomeni\u0173 \u012ftraukimu ir konkre\u010diais draudimais, ta\u010diau kitur kli\u016btimi tampa duomen\u0173 spragos ar teisiniai procesai. Audito \u017einut\u0117 ai\u0161ki: norint pasiekti 2030 met\u0173 tikslus, reik\u0117s ne tik nauj\u0173 \u017eem\u0117lapiuose pa\u017eym\u0117t\u0173 zon\u0173, bet ir vieningesni\u0173, \u012fgyvendinam\u0173 taisykli\u0173 bei realios kontrol\u0117s.<\/p>\n
\u201eKai priemon\u0117s \u012fgyvendinamos nuosekliai ir pakankamu mastu, gamta atsigauna. Ta\u010diau atsigavimas visos Europos mastu vis dar nevyksta, o dar vieno de\u0161imtme\u010dio su ambicingais tikslais ir silpnu \u012fgyvendinimu negalime sau leisti\u201c, \u2013 sak\u0117 nevyriausybin\u0117s organizacijos Seas At Risk vadov\u0117 Monica Verbeek.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Auditoriai \u012fsp\u0117ja, kad ES iki 2030 met\u0173 gali nepasiekti j\u016br\u0173 apsaugos tiksl\u0173: daug zon\u0173 saugomos tik formaliai, tr\u016bksta ribojim\u0173 ir l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65211,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[1025,685,50112,40862,442,50110,50111],"miestas":[],"class_list":["post-65210","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-aplinkosauga","tag-biologine-ivairove","tag-dugnine-zvejyba","tag-europos-audito-rumai","tag-europos-sajunga","tag-juru-saugomos-teritorijos","tag-komercine-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65210","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65210"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65210\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65210"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65210"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65210"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65210"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}