Vakar\u0173 Kiklad\u0173 Kea sala, dar vadinama Tzia, kasmet pritraukia vis daugiau keliautoj\u0173, ie\u0161kan\u010di\u0173 ne tik saul\u0117s ir papl\u016bdimi\u0173. Vis da\u017eniau sala lankoma pavasar\u012f ar ruden\u012f, kai patogiau \u017eygiuoti p\u0117s\u010diomis ir ramiau pa\u017einti vietos architekt\u016br\u0105.<\/p>\n
Kea laikoma savoti\u0161kais vartais \u012f Kikladus d\u0117l artumo At\u0117nams: nuo Lavrijo uosto j\u0105 skiria vos 16 j\u016brmyli\u0173. Nuolatinis salos gyventoj\u0173 skai\u010dius siekia apie 2 500, ta\u010diau sezono metu lankytoj\u0173 srautai smarkiai i\u0161auga.<\/p>\n
Salos sostin\u0117 Ioulida yra viena i\u0161 keturi\u0173 istorini\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 ir vienintel\u0117 \u012fsik\u016brusi salos gilumoje. Miestelis primena amfiteatr\u0105: namai kyla Kastro ir Mylos kalv\u0173 \u0161laitais, o siaur\u0173 gatveli\u0173 tinklas saugo nuo kar\u0161\u010dio ir v\u0117j\u0173.<\/p>\n
1978 metais Ioulidai suteiktas saugomos tradicin\u0117s gyvenviet\u0117s statusas, tod\u0117l \u010dia ypa\u010d saugomas pastat\u0173 mastelis ir vietin\u0117 urbanistin\u0117 strukt\u016bra. Skirtingai nei daugelyje Kiklad\u0173, Ioulidoje ry\u0161kiau matomi neoklasicizmo ir miestieti\u0161kos statybos bruo\u017eai.<\/p>\n
\u201eMatome siauras gatves, arkas ir akmeninius pastatus, bet matome ir spalvas ant sien\u0173. I\u0161 ties\u0173 Tzia visada buvo spalvinga vieta, o balt\u0105 ir m\u0117lyn\u0105 kadaise primet\u0117 politiniai sprendimai, balt\u0105 da\u017enai ai\u0161kinant higienos sumetimais\u201c, \u2013 sak\u0117 Kea mer\u0117 Rena Velissaropoulou.<\/p>\n
\u201eKai randame sen\u0105 pastat\u0105, kur atsiveria tinkas, beveik visada aptinkame ir spalv\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
I\u0161vykus u\u017e Ioulidos rib\u0173, kalvose atsiveria tradicini\u0173 akmenini\u0173 sodyb\u0173 ir \u016bkini\u0173 pastat\u0173 juosta. Dalis j\u0173 apleisti, kiti pritaikyti turist\u0173 apgyvendinimui, ta\u010diau bendras salos tikslas i\u0161lieka tas pats: i\u0161saugoti savit\u0105 kaimo architekt\u016br\u0105.<\/p>\n
Vietos gyventojai pasakoja, kad sodybos buvo kasdienio \u016bkinink\u0173 ir gyvuli\u0173 augintoj\u0173 gyvenimo pagrindas, o namus sostin\u0117je \u0161eimos tur\u0117davo papildomai. Toki\u0105 dvigub\u0105 buities logik\u0105 formavo reljefas, darbas laukuose ir sezoni\u0161kumas.<\/p>\n
\u201eSodyba buvo \u016bkininko ir gyvuli\u0173 augintojo baz\u0117 kaime, nes pagrindiniai namai da\u017enai b\u016bdavo Ioulidoje. Paprastai namai sostin\u0117je atitekdavo kaip \u017emonos kraitis, o sodyba priklausydavo vyrui\u201c, \u2013 sak\u0117 gyvuli\u0173 augintojas Dinos Vrettos.<\/p>\n
Pasak jo, tradicin\u0117 statyba taik\u0117si prie gamtos: ant kalv\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 stengtasi nestatyti d\u0117l stipri\u0173 \u0161iaurini\u0173 v\u0117j\u0173, o sl\u0117niuose vengta \u012fsikurti d\u0117l vasaros kaitros. Tokia praktika l\u0117m\u0117 b\u016bding\u0105 Kea kra\u0161tovaizd\u012f, kuriame namai da\u017enai \u012fkomponuoti \u0161laituose.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 Kea architekt\u016bros akcent\u0173 yra vietin\u0117s med\u017eiagos ir spalv\u0173 derm\u0117. Savivaldyb\u0117s vadov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f miltos vadinam\u0105 akmen\u012f, i\u0161gaut\u0105 Otzia apylink\u0117se esan\u010diose \u0161achtose primenan\u010diose ertm\u0117se.<\/p>\n
\u0160is pilk\u0161vai raudonas atspalvis istoriniuose \u0161altiniuose minimas kaip vertinta nat\u016brali pigmentin\u0117 med\u017eiaga, kurios p\u0117dsak\u0173 galima \u012f\u017evelgti ir senesniuose salos statiniuose. Pasak pa\u0161nekov\u0173, anks\u010diau ji buvo gabenama ir \u012f At\u0117nus, o \u0161iandien i\u0161lik\u0119 fragmentai primena, kod\u0117l Ioulidos sienose neretai matyti ne vien balta spalva.<\/p>\n
Mylopotamos vietov\u0117je, palei upel\u012f ir netoli Flea \u0161altinio, kadaise veik\u0117 11 vandens mal\u016bn\u0173. \u0160iandien vienas pritaikytas gyvenimui, o kitas veikia kaip lankytojams atvira vieta, leid\u017eianti pamatyti, kaip vandens j\u0117ga buvo ver\u010diama kasdieniu darbu.<\/p>\n
Manoma, kad dalis mal\u016bn\u0173 siekia Osman\u0173 valdymo laikus, o aktyviausiai jie naudoti iki Antrojo pasaulinio karo. V\u0117liau, kei\u010diantis technologijoms ir gyvenimo b\u016bdui, mal\u016bnai pama\u017eu buvo apleisti, o iki 1980-\u0173j\u0173 dauguma j\u0173 jau nebetur\u0117jo praktin\u0117s funkcijos.<\/p>\n
\u201eTechnologijos nepaprastai pa\u017eeng\u0117. Jauni \u017emon\u0117s ir \u0161iandien gimstantys vaikai da\u017enai net ne\u012fsivaizduoja, koks buvo gyvenimas anks\u010diau. Tod\u0117l stengiam\u0117s priartinti jaunim\u0105 prie tradicijos, kad jie \u017einot\u0173, k\u0105 paveld\u0117jome. Net jei tuo nebesinaudojame, svarbu bent vien\u0105 dal\u012f i\u0161laikyti gyv\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Savvas Michael.<\/p>\n
Kea sala i\u0161siskiria ne tik j\u016bra ir takais, bet ir pastangomis i\u0161saugoti tikr\u0105, neperstatyt\u0105 tapatyb\u0119. Ie\u0161kantiems autenti\u0161kos Kiklad\u0173 architekt\u016bros, verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f akmeninius kathikies tipo namus, spalv\u0173 sluoksnius sen\u0173 fasad\u0173 tinkuose ir retus, bet vis dar veikian\u010dius vandens mal\u016bnus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Graikijos Kea sala traukia ne tik papl\u016bdimiais: \u010dia saugomi spalvingi akmeniniai namai, Ioulidos paveldas ir atgaivinami vandens mal\u016bnai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65221,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[8671,3562,50123,50122,15948,1671,50124],"miestas":[],"class_list":["post-65220","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-architekturos-paveldas","tag-graikija","tag-ioulida","tag-kea","tag-kikladu-salos","tag-turizmas","tag-vandens-malunai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65220"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65220\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65221"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65220"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}