Kat\u0117s glostymas daugeliui siejasi su nusiraminimu, ta\u010diau nauji duomenys rodo, kad u\u017e \u0161io jausmo gali slyp\u0117ti ir biologiniai mechanizmai. Kioto universiteto mokslininkai nam\u0173 aplinkoje m\u0117nes\u012f steb\u0117jo 19 ka\u010di\u0173 \u0161eiminink\u0173 ir 29 kartu gyvenan\u010dius augintinius, vertindami j\u0173 savijaut\u0105 ir hormon\u0173 poky\u010dius.<\/p>\n
Tyrime i\u0161 dalies pavyko surinkti pilnus duomenis i\u0161 17 \u017emoni\u0173 ir 24 ka\u010di\u0173. Rezultatai 2026 met\u0173 spalio 14 dien\u0105 paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eiScience\u201c, o pagrindinis d\u0117mesys sutelktas \u012f oksitocin\u0105 ir kortizol\u012f.<\/p>\n
\u012edomiausia u\u017efiksuota s\u0105saja buvo susijusi su oksitocinu, hormonu, kuris dalyvauja socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 formavime ir streso reguliavime. Kuo didesn\u0117 oksitocino koncentracija nustatyta \u017emogui, tuo da\u017eniau didesn\u0117 ji buvo ir katei.<\/p>\n
Ta\u010diau dalis dalyvi\u0173 augino ne vien\u0105 kat\u0119, tod\u0117l mokslininkai papildomai perskai\u010diavo rezultatus, kiekvien\u0105 nam\u0173 \u016bk\u012f vertindami kaip vien\u0105 vienet\u0105. Po \u0161ios korekcijos tvir\u010diausiai i\u0161liko ry\u0161ys tarp didesnio oksitocino lygio kat\u0117se ir ma\u017eesnio \u0161eiminink\u0173 nerimo bei dezorientacijos.<\/p>\n
Dar viena praktin\u0117 detal\u0117 buvo ai\u0161ki: daugiau laiko fizi\u0161kai b\u016bnant arti kat\u0117s \u017emon\u0117s da\u017eniau nurod\u0117 turintys daugiau energijos ir geresn\u0119 savijaut\u0105. Tuo metu kartu praleist\u0173 met\u0173 skai\u010dius tokios pat reik\u0161m\u0117s neparod\u0117, tad lemiamas gali b\u016bti kasdienis kontaktas.<\/p>\n
Kortizolis da\u017enai vadinamas streso hormonu, ta\u010diau \u0161iame tyrime ai\u0161kios s\u0105sajos tarp jo koncentracijos \u017emon\u0117ms ir kat\u0117ms aptikti nepavyko. Viena tik\u0117tin\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 siejama su m\u0117gini\u0173 rinkimo tvarka.<\/p>\n
\u017dmoni\u0173 \u0161lapimo m\u0117giniai buvo imami rytais, o ka\u010di\u0173 m\u0117giniai rinkti \u012fvairiu paros metu, priklausomai nuo praktini\u0173 galimybi\u0173. Kadangi kortizolis nat\u016braliai kinta per par\u0105, skirtingi pa\u0117mimo laikai gal\u0117jo u\u017emaskuoti galimus d\u0117sningumus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad oksitocinas n\u0117ra paprastas meil\u0117s ar pasitik\u0117jimo matuoklis, nes jam \u012ftak\u0105 daro sveikata, miegas, fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai. Be to, naudojami \u201eBluetooth\u201c si\u0173stuvai fiksavo tik artum\u0105, bet neparod\u0117, ar \u017emogus kat\u0119 glost\u0117, \u017eaid\u0117, ar tiesiog buvo \u0161alia.<\/p>\n
V\u0117lesni darbai suteikia daugiau u\u017euomin\u0173, jog svarbus ne pats prisilietimas, o jo pob\u016bdis. Tyrimuose, kuriuose lygintos skirtingos s\u0105veikos formos, ramesnis, nevarginantis kontaktas siejosi su oksitocino did\u0117jimu ir kortizolio ma\u017e\u0117jimu, o primestas ar ver\u010diantis kontaktas veik\u0117 prie\u0161ingai.<\/p>\n
Praktikoje tai rei\u0161kia, kad geriausia palaukti, kol kat\u0117 pati ateis, prisiglaus, trinsis skruostu ar atsiguls \u0161alia. Jei kat\u0117 nusuka galv\u0105, \u012fsitempia, nervingai mosuoja uodega ar bando pasitraukti, tai signalas, kad jai reikia pertraukos.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad tai dar n\u0117ra \u012frodymas, jog kat\u0117s s\u0105moningai \u201enuskaito\u201c \u017emogaus emocijas ar specialiai j\u012f ramina. Vis d\u0117lto duomenys stiprina mint\u012f, kad \u017emogaus ir kat\u0117s santyk\u012f formuoja abipus\u0117, kasdien\u0117 ir gyv\u016bno ribas gerbianti s\u0105veika, kuri gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0105 biologin\u012f atspind\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kioto universiteto tyrimas rodo oksitocino ry\u0161\u012f tarp ka\u010di\u0173 ir \u0161eiminink\u0173, ta\u010diau geriausiai veikia tik kat\u0117s pasirinktas, ramus kontaktas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[1983,6944,1980,14555,3205,9762,1498],"miestas":[],"class_list":["post-65361","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-augintiniai","tag-gyvunu-elgsena","tag-kates","tag-kioto-universitetas","tag-kortizolis","tag-oksitocinas","tag-stresas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65361","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65361"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65361\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65361"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65361"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65361"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65361"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}