Miegas b\u016btinas normaliai organizmo veiklai: jis padeda atsistatyti, palaiko atmint\u012f, d\u0117mes\u012f ir emocin\u0119 pusiausvyr\u0105. Vis d\u0117lto su am\u017eiumi miego strukt\u016bra da\u017enai kinta, tod\u0117l vyresni \u017emon\u0117s da\u017eniau prabunda nakt\u012f ir dien\u0105 jau\u010dia nuovarg\u012f.<\/p>\n
Dalis senjor\u0173 miego tr\u016bkum\u0105 bando kompensuoti trumpomis dienos snaudomis. Nors planuotas trumpas poilsis kai kuriems padeda atgauti j\u0117gas, mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad staiga pada\u017en\u0117j\u0119s mieguistumas gali b\u016bti svarbus sveikatos signalas.<\/p>\n
Johns Hopkins Bloomberg visuomen\u0117s sveikatos mokyklos mokslininkai \u012fvertino, ar \u012fprotis snausti dien\u0105 gali b\u016bti susij\u0119s su smegen\u0173 sveikatos poky\u010diais. Tyrime dalyvavo 995 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 gyventojai, kuri\u0173 am\u017eius buvo ne ma\u017eesnis nei 65 metai.<\/p>\n
Steb\u0117jimo prad\u017eioje 2013 metais n\u0117 vienam dalyviui nebuvo nustatyta galimos ar tik\u0117tinos demencijos po\u017eymi\u0173. \u017dmoni\u0173 b\u016bkl\u0117 buvo stebima iki 10 met\u0173, o rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale The Journals of Gerontology: Series A.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad asmenys, kurie snausdavo beveik kasdien arba kasdien, tur\u0117jo 48 proc. didesn\u0119 santykin\u0119 demencijos rizik\u0105 nei tie, kurie dien\u0105 visai nesnausdavo. Steb\u0117jimo laikotarpiu galim\u0105 ar tik\u0117tin\u0105 demencij\u0105 i\u0161sivyst\u0117 417 dalyvi\u0173, tai yra beveik 42 proc. tirt\u0173j\u0173.<\/p>\n
Tyrime vertinta ne tik snaudimo da\u017enumas, bet ir tai, ar \u017emogus snaud\u017eia suplanuotai. Didesnis d\u0117mesys skirtas nevalingam u\u017emigimui, pavyzd\u017eiui, \u017ei\u016brint televizori\u0173 ar s\u0117dint fotelyje, kai \u017emogus to neplanavo.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, dalyvi\u0173, kurie nety\u010dia u\u017emigdavo, santykin\u0117 demencijos rizika buvo 39 proc. didesn\u0117. \u012edomu ir tai, kad padid\u0117jusi rizika buvo fiksuota net tarp t\u0173, kuri\u0173 snaudulys trukdavo iki 30 minu\u010di\u0173, tokiu atveju rizika buvo apie 40 proc. didesn\u0117.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad trumpa dienos snaudulys savaime kenkia smegenims. Tyrimas parod\u0117 statistin\u0119 s\u0105saj\u0105, o ne prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f, tod\u0117l rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir atsi\u017evelgti \u012f individualias aplinkybes.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad da\u017enesn\u0117s snaudulys gali b\u016bti ne demencijos prie\u017eastis, o vienas ankstyv\u0173 smegen\u0173 poky\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173. Esant neurodegeneracin\u0117ms ligoms gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamos sritys, reguliuojan\u010dios miego ir budrumo ritm\u0105, tod\u0117l \u017emogui tampa sunkiau i\u0161likti \u017evaliam dien\u0105.<\/p>\n
Kiti tyrimai taip pat siejo ry\u0161kesn\u012f mieguistum\u0105 dien\u0105 su biologiniais procesais, susijusiais su Alzheimerio liga, \u012fskaitant beta amiloido kaupim\u0105si. Ta\u010diau gydytojai primena, kad dienos mieguistumas turi daug galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir ne visada rei\u0161kia demencij\u0105.<\/p>\n
Nuovarg\u012f gali lemti nei\u0161simiegojimas, kai kurie vaistai, depresija, skydliauk\u0117s sutrikimai ar miego apn\u0117ja. D\u0117l to svarbiausia yra pokytis: jei \u017emogus, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus, staiga ima da\u017eniau u\u017emigti dien\u0105, jau\u010dia mieguistum\u0105 net po i\u0161miegotos nakties ar pastebi atminties ir d\u0117mesio sunkum\u0173, verta pasitarti su gydytoju.<\/p>\n
Specialistai taip pat rekomenduoja laikytis reguliaraus miego re\u017eimo, o vyresniame am\u017eiuje da\u017eniausiai siekti ma\u017edaug 7\u20139 valand\u0173 nakties miego. Jei snaud\u017eiama, paprastai si\u016bloma rinktis trump\u0105, suplanuot\u0105 poils\u012f ir vengti ilg\u0173 snauduli\u0173 v\u0117lyv\u0105 popiet\u0119, kad nenukent\u0117t\u0173 nakties miegas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Da\u017enas ar nety\u010dinis snaudulys dien\u0105 vyresniame am\u017eiuje gali b\u016bti ankstyvas demencijos po\u017eymis, nors tai neb\u016btinai rei\u0161kia lig\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[3158,2193,50300,16665,258,1674],"miestas":[],"class_list":["post-65434","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-alzheimerio-liga","tag-demencija","tag-dienos-mieguistumas","tag-johns-hopkins","tag-miegas","tag-senjorai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65434","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65434"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65434\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65434"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65434"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65434"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65434"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}