Ukrainos U\u017ekarpat\u0117je fiksuojama viena did\u017eiausi\u0173 nuo\u0161liau\u017e\u0173 ir karstini\u0173 \u012fgriuv\u0173 koncentracij\u0173 \u0161alyje. Vietos geologai skai\u010diuoja, kad regione j\u0173 gali b\u016bti daugiau nei 3 000, o kai kurios problemin\u0117s zonos ple\u010diasi jau de\u0161imtme\u010dius, didindamos rizik\u0105 keliams, gyvenviet\u0117ms ir turizmo infrastrukt\u016brai.<\/p>\n
Did\u017eiausias nerimas siejamas su Solotvino vietove, kur po \u017eeme susidaran\u010dios tu\u0161tumos lemia grunto s\u0117dim\u0105 ir nauj\u0173 \u012fgriuv\u0173 atsiradim\u0105. U\u017edaryt\u0173 \u0161acht\u0173 teritorijose procesai paspart\u0117jo, o pavojingiausios \u012fgriuvos, pasak mokslinink\u0173, yra ten, kur kadaise vyko intensyvi druskos gavyba.<\/p>\n
Kas vyksta Solotvine?<\/p>\n
U\u017ehorodo universiteto geografijos fakulteto atstovai pabr\u0117\u017eia, kad Solotvino apylink\u0117se druska buvo kasama \u0161imtme\u010dius, o po\u017eemin\u0117 infrastrukt\u016bra ilgainiui tapo itin pa\u017eeid\u017eiama vandeniui. Kai 2000-aisiais gavyba buvo sustabdyta, dalis \u0161acht\u0173 \u0117m\u0117 avari\u0161kai piltis vandeniu, o tai karstiniuose dariniuose yra vienas pavojingiausi\u0173 scenarij\u0173.<\/p>\n
Vanduo, skverbdamasis \u012f gilesnius sluoksnius, tirpdo drusk\u0105 ir formuoja ertmes ma\u017edaug nuo 80 iki daugiau nei 200 metr\u0173 gylyje. Vir\u0161 toki\u0173 tu\u0161tum\u0173 gruntas praranda atram\u0105, ima s\u0117sti, tr\u016bkin\u0117ti ir galiausiai \u012fgri\u016bva, tod\u0117l pavir\u0161iuje atsiranda vis didesni\u0173 duobi\u0173.<\/p>\n
\u201eVanduo tirpdo drusk\u0105, o susidariusiose ertm\u0117se \u017eem\u0117 nebeturi atramos ir pradeda gri\u016bti\u201c, \u2013 sak\u0117 U\u017ehorodo universiteto mokslininkas Ivanas Kalini\u010dius.<\/p>\n
\u017dmogi\u0161kieji veiksniai ir klimato poky\u010diai<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad problem\u0105 regione ilgai bandyta valdyti in\u017einerin\u0117mis priemon\u0117mis, pavyzd\u017eiui, nuvedant pavir\u0161in\u012f vanden\u012f grioviais. Ta\u010diau dalis drena\u017eo sprendim\u0173 laikui b\u0117gant buvo u\u017etverti ar pakeisti, o tai, anot mokslinink\u0173, gal\u0117jo sutrikdyti nat\u016bral\u0173 vandens nutek\u0117jim\u0105 ir paskatinti jo kaupim\u0105si pavojingose vietose.<\/p>\n
Prie nuo\u0161liau\u017e\u0173 kalnuotose teritorijose prisideda ir ilgalaik\u0117s li\u016btys, \u0161lait\u0173 pa\u017eeidimas statybomis, mi\u0161k\u0173 kirtimas bei upeli\u0173 ir ma\u017e\u0173 upi\u0173 pakran\u010di\u0173 u\u017estatymas. Kai dirvo\u017eemis persigeria vandeniu, \u0161laitai praranda stabilum\u0105, o mas\u0117s ima slinkti \u017eemyn, neretai pereidamos \u012f purvo srautus, kurie kalnuose laikomi vienu destruktyviausi\u0173 rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n
\u201eKai po sausros dirvos pavir\u0161ius sukiet\u0117ja, per li\u016bt\u012f vanduo pras\u010diau susigeria, o mi\u0161k\u0173 kirtimai ir plonas humuso sluoksnis tik dar labiau didina erozij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Ivanas Kalini\u010dius.<\/p>\n
Kaip rizik\u0105 si\u016bloma suvaldyti?<\/p>\n
Mokslininkai tvirtina, kad \u012fgriuv\u0173 ir nuo\u0161liau\u017e\u0173 pl\u0117tros ne visada \u012fmanoma sustabdyti greitai, ta\u010diau j\u0105 galima kontroliuoti ir prognozuoti. Tam reikalingas nuolatinis monitoringas, apimantis geofizinius tyrimus, georadarus ir palydovin\u0119 steb\u0117sen\u0105, \u012fskaitant InSAR metodus, leid\u017eian\u010dius fiksuoti net milimetrinius \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus poslinkius.<\/p>\n
Ekspertai taip pat ragina grie\u017e\u010diau laikytis teritorij\u0173 planavimo taisykli\u0173: vengti statyb\u0173 \u0161laituose ir u\u017eliejamose vietose, saugoti mi\u0161kus ir atsodinti i\u0161kirstas teritorijas. Gyventojams patariama nedelsti ir prane\u0161ti vietos vald\u017eiai, jei pastebimi grunto \u012ftr\u016bkimai, staigesnis \u017eem\u0117s s\u0117dimas ar deformacijos \u0161alia nam\u0173 bei keli\u0173.<\/p>\n
Papildom\u0105 gr\u0117sm\u0119 Solotvino apylink\u0117se, pasak mokslinink\u0173, gali kelti ir nuo\u0161liau\u017eos \u0161alia vandens telkini\u0173, ypa\u010d ten, kur yra s\u0105vartyn\u0173 ar nestabili\u0173 \u0161lait\u0173. Tokiose vietose rizika tampa dviguba: pavoj\u0173 kelia ne tik grunto jud\u0117jimas, bet ir galimas ter\u0161al\u0173 patekimas \u012f aplink\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017ekarpat\u0117je fiksuojama t\u016bkstan\u010diai nuo\u0161liau\u017e\u0173, o Solotvino \u012fgriuvos ple\u010diasi: mokslininkai ai\u0161kina prie\u017eastis ir si\u016blo nuolatin\u012f monitoring\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,874,41260,673,14778,50340,8329],"miestas":[],"class_list":["post-65453","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-geologija","tag-karstiniai-reiskiniai","tag-klimato-kaita","tag-nuosliauzos","tag-solotvinas","tag-uzkarpate"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65453","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65453"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65453\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65453"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65453"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65453"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65453"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}