Prie Ukrainos mokslin\u0117s stoties Akademikas Vernadskis, esan\u010dios Galindezo saloje, u\u017efiksuotas ne\u012fprastai staigus oro at\u0161ilimas. Meteorologiniai matavimai parod\u0117, kad oro temperat\u016bra spal\u012f pakilo iki 11,1 laipsnio, o tai tapo nauju \u0161io m\u0117nesio rekordu per vis\u0105 steb\u0117jim\u0173 istorij\u0105.<\/p>\n
Anks\u010diau auk\u0161\u010diausia spalio temperat\u016bra \u0161ioje vietoje buvo u\u017efiksuota 1968 metais ir siek\u0117 7,9 laipsnio. Absoliutus vietov\u0117s maksimumas i\u0161lieka 12,7 laipsnio, pasiektas 2022 metais vasar\u012f, ta\u010diau mokslininkus neramina ma\u017eas skirtumas tarp vasaros rekordo ir naujo spalio rekordo.<\/p>\n
Kas \u012fvyko per kelias valandas?<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 at\u0161ilimas buvo itin greitas: temperat\u016bra nuo 1,2 laipsnio iki 11,1 laipsnio pakilo ma\u017edaug per dvi su puse valandos. Kartu su \u0161uoliu keit\u0117si ir kiti rodikliai, pad\u0117j\u0119 mokslininkams \u012fvertinti rei\u0161kinio prigimt\u012f.<\/p>\n
Per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117 suma\u017e\u0117jo nuo 90 proc. iki 54 proc., o v\u0117jas sustipr\u0117jo nuo 1,5 iki 13,1 metro per sekund\u0119. Taip pat fiksuotas v\u0117jo krypties pasikeitimas, b\u016bdingas staigiems oro masi\u0173 persitvarkymams.<\/p>\n
\u012etariamas kaltininkas \u2013 kaln\u0173 fenas<\/p>\n
Ukrainos Nacionalinio Antarkties mokslo centro specialistai ai\u0161kina, kad labiausiai tik\u0117tina tokio at\u0161ilimo prie\u017eastis yra kaln\u0173 fenas. Tai sausas ir \u0161iltas v\u0117jas, susiformuojantis tuomet, kai oro srautas persirita per kalnag\u016bbr\u012f ir leid\u017eiasi \u017eemyn pav\u0117jui, spar\u010diai \u0161ildamas d\u0117l suspaudimo.<\/p>\n
\u0160ioje Antarktidos dalyje feno efektas siejamas su kalnuotomis Kyjivo pusiasalio vir\u0161\u016bn\u0117mis, esan\u010diomis prie\u0161ais Galindezo sal\u0105. Kai dr\u0117gnas oras kyla \u0161laitu auk\u0161tyn, jis v\u0117sta, dalis dr\u0117gm\u0117s kondensuojasi, o i\u0161siskirianti \u0161iluma bei tolesnis oro nusileidimas gali sukelti staig\u0173 temperat\u016bros \u0161uol\u012f ir labai suma\u017einti dr\u0117gnum\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is epizodas kelia nerim\u0105?<\/p>\n
Tokie v\u0117jai regione n\u0117ra reti, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161\u012f kart\u0105 jie buvo ypa\u010d intensyv\u016bs. Prie sustipr\u0117jimo gal\u0117jo prisid\u0117ti ir vadinamoji atmosferos up\u0117 \u2013 siaura, didel\u0117s dr\u0117gm\u0117s ir \u0161ilumos mas\u0119 perne\u0161anti oro srov\u0117, galinti atgabenti \u0161iltesn\u012f or\u0105 i\u0161 \u017eemesni\u0173 platum\u0173 \u012f poliarinius regionus.<\/p>\n
\u201eSkirtumas tarp absoliutaus maksimumo ir spalio rekordo yra tik 1,6 laipsnio, nors tai skirtingi sezonai: vasaris yra Antarktidos vasaros \u012fkar\u0161tis, o spalis \u2013 tik pavasario prad\u017eia. Tai kelia nerim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Ukrainos Nacionalinio Antarkties mokslo centro atmosferos fizikos skyriaus atstovas Denysas Py\u0161niakas.<\/p>\n
Staig\u016bs at\u0161ilimai su feno epizodais gali spartinti vietin\u012f sniego ir ledo tirpsm\u0105, o tokie rei\u0161kiniai tampa svarbia tema klimato kaitos tyrimuose. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad da\u017enesn\u0117s \u0161ilto ir dr\u0117gno oro \u012fsiver\u017eimo bangos \u012f poliarinius regionus pastaraisiais metais fiksuojamos vis da\u017eniau, tod\u0117l tokie atvejai tampa ypa\u010d reik\u0161mingi vertinant platesnes atmosferos cirkuliacijos tendencijas.<\/p>\n
Per at\u0161ilim\u0105 vir\u0161 kaln\u0173 taip pat buvo stebimi l\u0119\u0161io formos debesys, kurie neretai pasirodo esant feno s\u0105lygoms. Jie susidaro oro srautui prarandant dr\u0117gm\u0119, o stabilus v\u0117jas gali i\u0161laikyti \u0161iuos debesis beveik nejudan\u010dius ilgesn\u012f laik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Ukrainos stoties Akademikas Vernadskis Antarktidoje temperat\u016bra spal\u012f \u0161oktel\u0117jo iki 11,1 laipsnio \u2013 mokslininkai tai sieja su kaln\u0173 fenu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[34027,4540,43019,101,50342,673,2178],"miestas":[],"class_list":["post-65455","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-akademikas-vernadskis","tag-antarktida","tag-atmosferos-upes","tag-ekologija","tag-kalnu-fenas","tag-klimato-kaita","tag-meteorologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65455"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65455\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65455"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}