Tiesioginiuose mer\u0173 rinkimuose pareigas einantys vadovai Lietuvoje turi ap\u010diuopiam\u0105 prana\u0161um\u0105, ta\u010diau pergal\u0119 lemia ne vien \u016bkio rodikliai. Kauno technologijos universiteto politologo dr. Audrio Narbuto analiz\u0117 rodo, kad svarbiausi veiksniai susij\u0119 su matomumu, konkurent\u0173 stiprumu ir reputacija.<\/p>\n
Tyrimas ap\u0117m\u0117 visus iki \u0161iol vykusius tiesioginius mer\u0173 rinkimus ir lygino tas pa\u010dias rinkim\u0173 apylinkes skirtinguose cikluose, kai kandidatas i\u0161 prad\u017ei\u0173 dar nebuvo meras, o v\u0117liau jau siek\u0117 perrinkimo. Taip siekta atskirti paties posto poveik\u012f nuo asmenini\u0173 kandidato savybi\u0173 ar savivaldyb\u0117s specifikos.<\/p>\n
Skai\u010diai rodo, kad vien d\u0117l u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 meras vidutini\u0161kai surenka apie 23,37 proc. daugiau bals\u0173 nuo galiojan\u010di\u0173 biuleteni\u0173. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia automatin\u0117s pergal\u0117s kiekvienoje apylink\u0117je, nes vietos faktoriai ir kandidato ry\u0161ys su bendruomene gali stipriai keisti rezultat\u0105.<\/p>\n
Anot politologo, mero prana\u0161umas da\u017eniausiai susij\u0119s su didesniu \u017einomumu, instituciniu matomumu ir galimybe nuolat komunikuoti apie darbus. Net ir be i\u0161skirtini\u0173 kampanijos sprendim\u0173 pareig\u0173 faktas rink\u0117jams tampa signalu apie patirt\u012f ir stabilum\u0105.<\/p>\n
\u201eGali pasitaikyti situacij\u0173, kai meras laimi visus rinkimus, bet pirmame ture konkre\u010dioje apylink\u0117je nusileid\u017eia konkurentui, pavyzd\u017eiui, tod\u0117l, kad \u0161is yra vietos kra\u0161tietis\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Narbutas.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad statistinis efektas turi ribotum\u0173, nes savivaldos rinkimuose labai svarbi kandidat\u0173 sud\u0117tis ir vietos politin\u0117 strukt\u016bra. Ta\u010diau bendra kryptis i\u0161lieka stabili: pareigas einantys merai link\u0119 gauti papildom\u0173 bals\u0173 vien d\u0117l to, kad jau yra poste.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 tyrimo pasteb\u0117jim\u0173 yra tai, kad Lietuva pagal perrinkimo d\u0117sningumus labiau pana\u0161i \u012f Piet\u0173 Kor\u0117j\u0105 nei \u012f daugum\u0105 artimesni\u0173 Europos valstybi\u0173. Tai rei\u0161kia, kad savivaldos lygmeniu incumbento prana\u0161umas ry\u0161kus, o nacionaliniu lygmeniu rink\u0117jai da\u017eniau link\u0119 keisti vald\u017ei\u0105.<\/p>\n
\u201eYra \u0161ali\u0173, kur pareigas einantys politikai turi prana\u0161um\u0105, bet yra ir toki\u0173, kur rink\u0117jai link\u0119 juos bausti ir rinktis naujus lyderius. Lietuva patenka \u012f tre\u010di\u0105 grup\u0119, kur savivaldoje perrinkimas da\u017enas, o nacionaliniu lygmeniu vaizdas kitoks\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Narbutas.<\/p>\n
Toks modelis ai\u0161kinamas tuo, kad savivaldoje rink\u0117jai da\u017eniau sprend\u017eia pagal konkre\u010dius darbus, asmenin\u012f pa\u017e\u012fstamum\u0105 ir vietos lyderyst\u0119. Nacionalin\u0117je politikoje stipresn\u012f vaidmen\u012f vaidina bendras pasitenkinimas vald\u017eia, kriz\u0117s ir ideologin\u0117s takoskyros.<\/p>\n
Tyrime savivaldyb\u0117s situacija vertinta remiantis Finans\u0173 ministerijos skelbiamu gyvenimo kokyb\u0117s indeksu, ta\u010diau vien ger\u0117jantys rodikliai mero pergal\u0117s neu\u017etikrina. Lemiamu faktoriumi tampa tai, ar atsiranda stiprus konkurentas, galintis pasi\u016blyti ai\u0161ki\u0105 alternatyv\u0105.<\/p>\n
Pasak politologo, mero pozicijas silpnina didel\u0117 konkurencija, ai\u0161kiai matomi reputaciniai sm\u016bgiai ir nepalankus politinis fonas. Net augant ekonomikai ar ger\u0117jant paslaugoms, skandalai ir pasitik\u0117jimo kriz\u0117 gali nulemti pralaim\u0117jim\u0105, jei rink\u0117jai turi real\u0173 pasirinkim\u0105.<\/p>\n
\u201eN\u0117ra vienos prie\u017easties, kuri savaime lemt\u0173 mero perrinkim\u0105. Skirtingose savivaldyb\u0117se veikia skirtingi prie\u017eas\u010di\u0173 deriniai\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Narbutas.<\/p>\n
Tyrimas taip pat i\u0161skiria partij\u0173 ir politini\u0173 komitet\u0173 reik\u0161m\u0119. Nors tiesioginiuose rinkimuose asmenyb\u0117 tampa pagrindiniu veidu, kandidato politin\u0117 priklausomyb\u0117 gali pad\u0117ti arba pakenkti, ypa\u010d jei partija nacionaliniu lygmeniu susiduria su neigiamomis nuotaikomis.<\/p>\n
Politini\u0173 komitet\u0173 prana\u0161umas siejamas su neparti\u0161kumo \u012fsp\u016bd\u017eiu ir ma\u017eesniu neigiamu emociniu fonu. Tai ypa\u010d svarbu antrajame ture, kai dalis rink\u0117j\u0173 bals\u0105 atiduoda ne u\u017e savo favorit\u0105, o prie\u0161 nem\u0117gstam\u0105 politin\u0119 j\u0117g\u0105.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f 2027 met\u0173 savivaldos rinkimus, did\u017eiausi\u0173 staigmen\u0173 galima tik\u0117tis ten, kur nesivar\u017eys pareigas einantys merai arba kur vietos politinis laukas persigrupuoja. Tokiose savivaldyb\u0117se da\u017eniausiai atsiveria erdv\u0117 naujiems lyderiams ir naujiems rink\u0117j\u0173 koalicij\u0173 scenarijams.<\/p>\n
Po 2023 metais \u012fsigaliojusi\u0173 poky\u010di\u0173, i\u0161pl\u0117tusi\u0173 mer\u0173 vykdomosios vald\u017eios galias, j\u0173 atsakomyb\u0117s svoris visuomen\u0117s akyse dar labiau i\u0161augo. Tyr\u0117jas pabr\u0117\u017eia, kad rink\u0117jai mer\u0105 ir anks\u010diau laik\u0117 centrine savivaldos fig\u016bra, tod\u0117l real\u0173 pokyt\u012f lems tai, kaip nauj\u0105 gali\u0173 balans\u0105 jie \u012fvertins praktikoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
KTU politologo tyrimas rodo, kad pareigas einantys merai vidutini\u0161kai surenka apie 23,37 proc. daugiau bals\u0173, ta\u010diau pergal\u0119 lemia ir konkurencija bei…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[50359,16612,2553,23211,50360,16095,22858],"miestas":[],"class_list":["post-65475","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-regionai","tag-audris-narbutas","tag-gyvenimo-kokybes-indeksas","tag-kauno-technologijos-universitetas","tag-merai","tag-politiniai-komitetai","tag-savivaldybiu-rinkimai","tag-tiesioginiai-meru-rinkimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65475","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65475"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65475\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65475"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65475"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65475"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65475"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}