{"id":65617,"date":"2026-10-27T18:36:23","date_gmt":"2026-10-27T18:36:23","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/27\/romenu-taure-keicia-spalva-iki-siol-mokslininkai-po-1-600-metu-atskleide-paslapti\/"},"modified":"2026-10-27T18:36:23","modified_gmt":"2026-10-27T18:36:23","slug":"romenu-taure-keicia-spalva-iki-siol-mokslininkai-po-1-600-metu-atskleide-paslapti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/27\/romenu-taure-keicia-spalva-iki-siol-mokslininkai-po-1-600-metu-atskleide-paslapti\/","title":{"rendered":"Rom\u0117n\u0173 taur\u0117 kei\u010dia spalv\u0105 iki \u0161iol: mokslininkai po 1 600 met\u0173 atskleid\u0117 paslapt\u012f"},"content":{"rendered":"

Beveik prie\u0161 1 600 met\u0173 sukurta rom\u0117n\u0173 stiklo taur\u0117 iki \u0161iol stebina optiniu efektu, kuris atrodo tarsi moderni technologija. \u017di\u016brint \u012f atspind\u0117t\u0105 \u0161vies\u0105 ji atrodo \u017ealsva, o \u0161viesai sklindant per stikl\u0105 tampa ry\u0161kiai raudona.<\/p>\n

Vienas garsiausi\u0173 tokio tipo dirbini\u0173 yra IV am\u017eiaus Likurgo taur\u0117, saugoma British Museum. Ji laikoma itin retu rom\u0117n\u0173 meistryst\u0117s pavyzd\u017eiu, nes i\u0161siskiria ne tik a\u017e\u016brine puo\u0161yba, bet ir vadinamuoju dichroiniu stiklu, kai spalva priklauso nuo ap\u0161vietimo krypties.<\/p>\n

Ilg\u0105 laik\u0105 buvo gin\u010dijamasi, kaip senov\u0117s amatininkams pavyko i\u0161gauti tok\u012f tiksl\u0173 spalvin\u012f virsm\u0105. Mokslininkai jau anks\u010diau \u012ftar\u0117, kad raktas slypi stikle i\u0161sklaidytose mikrodalel\u0117se, ta\u010diau prakti\u0161kai pakartoti efekt\u0105 buvo sud\u0117tinga.<\/p>\n

Kas i\u0161 ties\u0173 kei\u010dia spalv\u0105<\/h2>\n

\u0160iuolaikiniai tyrimai rodo, kad spalv\u0105 lemia itin smulkios aukso ir sidabro dalel\u0117s, susiformavusios stiklo viduje. Tokios nanostrukt\u016bros s\u0105veikauja su \u0161viesa ir kei\u010dia, kurios bangos sugeriamos, o kurios i\u0161sklaidomos, tod\u0117l atspind\u0117ta \u0161viesa atrodo \u017ealia, o praleista per stikl\u0105 tampa raudona.<\/p>\n

Sheffield universiteto In\u017einerijos fakulteto specialist\u0117 Lisa Hollands, dirbusi su komanda, siek\u0117 ne vien patvirtinti teorij\u0105, bet ir sukurti recept\u016br\u0105, kuri leist\u0173 tok\u012f stikl\u0105 pagaminti pakartojamai. Paai\u0161k\u0117jo, kad neu\u017etenka vien \u012fmai\u0161yti tauri\u0173j\u0173 metal\u0173.<\/p>\n

Lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 tur\u0117jo tikslios proporcijos, lydymo temperat\u016bros, krosnies aplinka ir deguonies kiekis. Eksperimentuojant buvo i\u0161bandomi skirtingi \u017ealiav\u0173 mi\u0161iniai ir technologiniai re\u017eimai, kol pavyko pasiekti efekt\u0105, artim\u0105 istoriniam originalui.<\/p>\n

Nuo muziejaus iki \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173<\/h2>\n

Pagal atkurt\u0105 recept\u0105 sukurta ir \u0161iuolaikin\u0117 stiklo kompozicija, kuri\u0105 pagamino stiklo menininkas Elliot Walker. K\u016brinys interpretuoja Likurgo istorij\u0105 ir leid\u017eia ai\u0161kiai pamatyti spalvos virsm\u0105 skirtingomis ap\u0161vietimo s\u0105lygomis.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, toks prover\u017eis svarbus ne tik kult\u016bros paveldo supratimui. Geresnis nanodaleli\u0173 elgsenos stikle pa\u017einimas gali pad\u0117ti kurti fotoninius ir optinius komponentus, pritaikomus, pavyzd\u017eiui, saul\u0117s energetikoje, jutikliuose ar medicinin\u0117je diagnostikoje.<\/p>\n

Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad stiklo strukt\u016bros valdymas aktualus ir pramon\u0117je, kur stiklas naudojamas kaip atspari matrica pavojingoms med\u017eiagoms stabilizuoti. Kitaip tariant, senov\u0117s rom\u0117n\u0173 meistr\u0173 paslapties i\u0161ai\u0161kinimas gali prisid\u0117ti prie sprendim\u0173, kuri\u0173 reikia ir \u0161iandien.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Rom\u0117n\u0173 Likurgo taur\u0117 British Museum kei\u010dia spalv\u0105 nuo \u017ealios iki raudonos, o mokslininkai pagaliau atk\u016br\u0117 efekt\u0105 ai\u0161kindami nanodaleli\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65618,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36223,50491,20263,25993,50493,50492],"miestas":[],"class_list":["post-65617","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-british-museum","tag-likurgo-taure","tag-nanodaleles","tag-romenu-imperija","tag-sheffield-universitetas","tag-stiklas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65617","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65617"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65617\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65618"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65617"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65617"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65617"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65617"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}