Keli \u0161imtai metr\u0173 po vandens pavir\u0161iumi, \u0161altuose ir tamsiuose vandenyse \u012f pietry\u010dius nuo Australijos, kasmet vyksta vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 giliavanden\u0117s faunos rei\u0161kini\u0173. Prie povandeninio kalno, vadinamo Patience Seamount, susitelkia mil\u017eini\u0161ki unguri\u0173 b\u016briai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, piko metu j\u0173 gali b\u016bti iki 2,8 milijono, o bendra biomas\u0117 vir\u0161yti 3 500 ton\u0173. Tokie skai\u010diai rei\u0161kia, kad palyginti nedidel\u0117 j\u016bros dugno vieta trumpam tampa tikru gyvyb\u0117s \u017eidiniu.<\/p>\n
\u0160ie gyv\u016bnai yra krep\u0161iatinkliai unguriai, lotyni\u0161kai Diastobranchus capensis. Tyr\u0117jai mano, kad pagrindin\u0117 susitelkimo prie\u017eastis yra dauginimasis, nes piko metu aptinkami tiek patinai, tiek patel\u0117s pa\u017eengusios ner\u0161to b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n
\u201eVienas did\u017eiausi\u0173 neatsakyt\u0173 klausim\u0173 yra tai, kod\u0117l unguriai pasirenka b\u016btent \u0161\u012f povandenin\u012f kaln\u0105, nors netoliese j\u0173 yra ir daugiau\u201c, \u2013 sak\u0117 CSIRO j\u016br\u0173 mokslininkas Benas Scouldingas.<\/p>\n
Patience Seamount yra j\u016br\u0173 parko teritorijoje \u012f pietus nuo Tasmanijos, kur giliavanden\u0117s ekosistemos saugomos nuo dalies pramonin\u0117s veiklos. Apie ne\u012fprastai didelius unguri\u0173 kiekius \u017evejai prane\u0161in\u0117jo dar nuo 1980\u20131990 met\u0173, o pirmieji ai\u0161k\u016bs vaizdai buvo u\u017efiksuoti 2007 metais.<\/p>\n
Naujesni matavimai, atlikti 2023\u20132025 metais, leido pirm\u0105 kart\u0105 tiksliau \u012fvertinti mast\u0105. Komanda naudojo hidroakustik\u0105, o duomenis tikslino povandenini\u0173 kamer\u0173 vaizdais, kad atskirt\u0173 skirtingas \u017euvis, kurios sonare atrodo pana\u0161iai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad did\u017eiausias susitelkimas gali driektis ma\u017edaug 3 kilometrus \u012f ilg\u012f ir 2 kilometrus \u012f plot\u012f, o \u012f vandens stulp\u0105 kilti iki 150 metr\u0173 vir\u0161 dugno. Skai\u010diuojama, kad nuo kovo iki gegu\u017e\u0117s unguri\u0173 biomas\u0117 i\u0161auga nuo ma\u017edaug 750 iki daugiau nei 3 500 ton\u0173.<\/p>\n
Nors povandeniniai kalnai da\u017enai veikia kaip vietos, kuriose \u017euvys telkiasi d\u0117l srovi\u0173 ir maisto, tokio masto koncentracija laikoma reta. Patience Seamount plotas siekia apie 2 kvadratinius kilometrus, ta\u010diau b\u016btent \u010dia b\u016briai kartojasi nuosekliai ir t\u0119siasi m\u0117nesius.<\/p>\n
Vienas i\u0161 ai\u0161kinim\u0173 siejamas su kalno pad\u0117timi netoli \u017eemyninio \u0161elfo, kas gali keisti srovi\u0173 strukt\u016br\u0105 ir gyv\u016bn\u0173 migracijos mar\u0161rutus. Vis d\u0117lto galutinis atsakymas, kod\u0117l identi\u0161ko gylio kaimyniniai povandeniniai kalnai nesurenka tokio b\u016brio, kol kas n\u0117ra \u017einomas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie susitelkimai rodo, kaip svarbu saugoti atokias giliavandenes teritorijas, kur apie populiacij\u0173 b\u016bkl\u0119 da\u017enai \u017einoma nedaug. Patience Seamount anks\u010diau buvo paveiktas dugnin\u0117s tralavimo \u017evejybos, ta\u010diau pastaruoju metu fiksuojami atsigavimo po\u017eymiai, \u012fskaitant kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gaus\u0117jim\u0105 ir koral\u0173 sugr\u012f\u017eim\u0105 \u012f anks\u010diau nuniokotas vietas.<\/p>\n
Papildom\u0173 klausim\u0173 kelia ir patys unguriai: dalis pateli\u0173 aptinkamos su pa\u017eengusiais ikrais, o skrand\u017eiai b\u016bna tu\u0161ti, tod\u0117l \u012ftariama, kad prie\u0161 ner\u0161t\u0105 jos gali nustoti maitintis. Tai apsunkina tyrimus, nes nemaitinantys gyv\u016bnai re\u010diau kimba, o sugauti pavyzd\u017eius analizei tampa sud\u0117tinga.<\/p>\n
Mokslininkai tikisi, kad kartotiniai steb\u0117jimai leis suprasti, kada ir kur tiksliai vyksta ner\u0161tas, bei kaip b\u016brio dydis kinta b\u0117gant metams. Tokie duomenys svarb\u016bs ne tik biologijai, bet ir j\u016br\u0173 apsaugos sprendimams, nes giliavanden\u0117s ekosistemos atsigauna l\u0117tai ir yra itin jautrios trikd\u017eiams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Patience Seamount povandeninio kalno netoli Tasmanijos susitelkia iki 2,8 mln. giliavandeni\u0173 unguri\u0173, o mokslininkai ai\u0161kinasi, kod\u0117l.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65798,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[670,26109,29419,50634,50632,27278,50633],"miestas":[],"class_list":["post-65797","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-australija","tag-csiro","tag-giliavandenes-ekosistemos","tag-juru-parkai","tag-povandeniniai-kalnai","tag-tasmanija","tag-unguriai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65797","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65797"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65797\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65797"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}