Toliausiuose Saul\u0117s sistemos pakra\u0161\u010diuose, u\u017e Nept\u016bno, astronomams dar gausu balt\u0173 d\u0117mi\u0173, nes ten esan\u010dius k\u016bnus sunku \u012f\u017ei\u016br\u0117ti net galingais teleskopais. Dabar mokslininkai prane\u0161\u0117 apie nauj\u0105, itin stamb\u0173 nyk\u0161tukin\u0117s planetos kandidat\u0105 Kuiperio juostoje, laikinai pavadint\u0105 2026 ED138.<\/p>\n
Objektas aptiktas analizuojant Vera C. Rubin observatorijos dangaus steb\u0117jim\u0173 duomenis. Tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavimais, jo skersmuo gali siekti ma\u017edaug nuo 600 iki 1 500 kilometr\u0173, tad jis potencialiai b\u016bt\u0173 vienas did\u017eiausi\u0173 pastaruoju metu rast\u0173 transnept\u016bnini\u0173 k\u016bn\u0173.<\/p>\n
\u201eMano pirma reakcija buvo d\u017eiugus netik\u0117jimas, nes tokie objektai yra reti, tod\u0117l i\u0161kart tikrinau, ar neklysta programa arba a\u0161 pats\u201c, \u2013 sak\u0117 atradim\u0105 paskelb\u0119s astrofizikas Matthew Holmanas.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad 2026 ED138, pana\u0161u, ilg\u0105 laik\u0105 sl\u0117p\u0117si visai netoli jau tyrin\u0117to nuotoli\u0173 intervalo. Skai\u010diuojama, kad visas jo orbitos kelias telpa \u012f Plutono atstum\u0173 nuo Saul\u0117s ribas, ta\u010diau k\u016bnas iki \u0161iol praspr\u016bdo pro ankstesni\u0173 ap\u017evalg\u0173 filtrus.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad objektas aplink Saul\u0119 apskrieja ma\u017edaug per 281 metus. Artimiausiame ta\u0161ke jis b\u016bna apie 36,86 astronominio vieneto, o tolimiausiame apie 49,04 astronominio vieneto atstumu; palyginimui, Plutonas skrieja ma\u017edaug 29,6\u201349,08 astronominio vieneto intervale.<\/p>\n
Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l k\u016bn\u0105 aptikti buvo sud\u0117tinga, yra jo ne\u012fprastai pasvirusi orbita. Skelbiama, kad ji pakrypusi apie 24,5 laipsnio Saul\u0117s sistemos plok\u0161tumos at\u017evilgiu, tod\u0117l paie\u0161k\u0173 zona danguje i\u0161siple\u010dia ir objektai lengviau pradingsta tarp \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 fono.<\/p>\n
Papildom\u0105 painiav\u0105 k\u0117l\u0117 ir steb\u0117jim\u0173 aplinka: 2026 ED138 jud\u0117jo Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gausoje, kur silpni, l\u0117tai slenkantys ta\u0161kai gali lengvai susilieti su tankiu fonu. Tokiais atvejais ypa\u010d svarbu kartotiniai steb\u0117jimai ir tikslus jud\u0117jimo atsekimas per ilgesn\u012f laik\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai objekt\u0105 identifikavo i\u0161 ma\u017edaug 30 fiksacij\u0173 per 20 nakt\u0173, apiman\u010di\u0173 2026 met\u0173 kovo 4 dien\u0105 \u2013 liepos 11 dien\u0105. V\u0117liau tyr\u0117jai patikrino archyvus ir rado ankstesnius \u0161io k\u016bno p\u0117dsakus 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2023 met\u0173 duomenyse, kas leido patikslinti orbit\u0105.<\/p>\n
Tikslus 2026 ED138 dydis kol kas i\u0161lieka neapibr\u0117\u017etas, nes ry\u0161kumas priklauso ne vien nuo skersmens, bet ir nuo pavir\u0161iaus atspind\u017eio. Ma\u017eesnis, bet labai \u0161viesus ledo pavir\u0161i\u0173 turintis k\u016bnas gali atrodyti pana\u0161iai ry\u0161kus kaip didesnis, ta\u010diau tamsesnis objektas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, net ir konservatyv\u016bs vertinimai leid\u017eia manyti, kad jo mas\u0117 gali b\u016bti pakankama gravitacijai suformuoti beveik rutuli\u0161k\u0105 pavidal\u0105. B\u016btent toks pavidalas yra vienas svarbiausi\u0173 kriterij\u0173, pagal kuriuos k\u016bnai priskiriami nyk\u0161tukin\u0117ms planetoms, nors galutin\u012f status\u0105 lems tolimesni matavimai.<\/p>\n
Rubin observatorijos prana\u0161umas yra did\u017eiul\u0117, 3,2 gigapikselio rai\u0161kos kamera, leid\u017eianti vienu kadru apr\u0117pti mil\u017eini\u0161k\u0105 dangaus plot\u0105 ir j\u012f kartoti daug kart\u0173. Kartotiniai skenavimai padeda aptikti l\u0117tai judan\u010dius, labai blankius objektus, kuri\u0173 ankstesn\u0117s ap\u017evalgos tiesiog nepaj\u0117g\u0117 patikimai atskirti.<\/p>\n
Per planuojam\u0105 ma\u017edaug de\u0161imtmet\u012f truksian\u010di\u0105 pietinio dangaus ap\u017evalg\u0105 tikimasi atrasti t\u016bkstan\u010dius nauj\u0173 i\u0161orin\u0117s Saul\u0117s sistemos k\u016bn\u0173. Tokie radiniai svarb\u016bs ne tik d\u0117l nauj\u0173 nyk\u0161tukini\u0173 planet\u0173, bet ir d\u0117l galimyb\u0117s geriau suprasti, kaip formavosi Kuiperio juosta bei kokie procesai i\u0161bla\u0161k\u0117 objektus \u012f pasvirusias, netik\u0117tas orbitas.<\/p>\n
\u0160ie steb\u0117jimai taip pat gali atgaivinti diskusijas apie vadinam\u0105j\u0105 Devint\u0105j\u0105 planet\u0105, kurios egzistavim\u0105 kai kurie tyr\u0117jai sieja su keistomis tolim\u0173 objekt\u0173 orbitomis. Jei Rubin duomenys leis sukaupti didel\u0119 statistin\u0119 imt\u012f, mokslininkams bus lengviau atskirti, ar ne\u012fprastus jud\u0117jimus lemia vienas masyvus k\u016bnas, ar sud\u0117tingesn\u0117 daugelio objekt\u0173 dinamika.<\/p>\n
Kol kas 2026 ED138 lieka kandidatu, o ne patvirtinta nyk\u0161tukine planeta. Artimiausiais metais papildomi steb\u0117jimai, ypa\u010d infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 ruo\u017ee, tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti tiksliau \u012fvertinti jo dyd\u012f, pavir\u0161iaus savybes ir galutinai atsakyti, ar tai naujas reik\u0161mingas nyk\u0161tukin\u0117s planetos atradimas u\u017e Plutono.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai prane\u0161\u0117 apie Kuiperio juostoje aptikt\u0105 2026 ED138 \u2013 galimai mil\u017eini\u0161k\u0105 nyk\u0161tukin\u0117s planetos kandidat\u0105, sl\u0117pus\u012fsi Plutono zonoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":65851,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8526,50682,8527,6702,8528,50681],"miestas":[],"class_list":["post-65850","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-kuiperio-juosta","tag-nykstukines-planetos","tag-plutonas","tag-saules-sistema","tag-transneptuniniai-objektai","tag-vera-c-rubin-observatorija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65850","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=65850"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/65850\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/65851"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=65850"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=65850"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=65850"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=65850"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}