Kat\u0117 pa\u017evelgia, vos primerkia akis ir l\u0117tai nuleid\u017eia vokus. \u0160is ramus, l\u0117tas mirks\u0117jimas da\u017enai vadinamas kat\u0117s \u201ebu\u010diniu\u201c ir siejamas su palankiu, negr\u0117smingu bendravimu tarp gyv\u016bno ir \u017emogaus.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vien aki\u0173 nepakanka: svarbu matyti vis\u0105 k\u016bno kalb\u0105. Jei \u016bsai i\u0161sid\u0117st\u0119 laisvai, ausys neatlo\u0161tos, o letenos ir uodega atrodo atpalaiduotos, kat\u0117 grei\u010diausiai jau\u010diasi saugi ir rami.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161 Sasekso ir Portsmuto universitet\u0173 tyr\u0117, ar \u017emon\u0117s gali s\u0105moningai \u201ekalb\u0117tis\u201c su kat\u0117mis l\u0117tu mirks\u0117jimu. Pirmajame etape steb\u0117tos 21 kat\u0117 14 nam\u0173 \u016bki\u0173: kai \u0161eimininkas s\u0117d\u0117davo ma\u017edaug metro atstumu ir l\u0117tai primerkdavo akis, kat\u0117s da\u017eniau atsakydavo tuo pa\u010diu.<\/p>\n
Antrajame bandyme dalyvavo 24 kat\u0117s, o l\u0117tai mirks\u0117jo jau nepa\u017e\u012fstamas \u017emogus. Po tokio \u017evilgsni\u0173 \u201eapsikeitimo\u201c kat\u0117s buvo labiau linkusios prieiti prie nepa\u017e\u012fstamojo ir priimti i\u0161tiest\u0105 rank\u0105, tod\u0117l l\u0117tas mirks\u0117jimas laikomas \u0161velniu, draugi\u0161ku signalu.<\/p>\n
Norint tai i\u0161bandyti namuose, verta elgtis paprastai: atsis\u0117sti kiek atokiau, atpalaiduoti veid\u0105 ir l\u0117tai u\u017emerkti akis, po akimirkos v\u0117l jas atmerkti. Svarbu ne\u012fsistebeilyti tiesiai \u012f kat\u0119, o \u017evilgsn\u012f laikyti \u0161iek tiek nuo\u0161aliai, kad signalas neskamb\u0117t\u0173 kaip spaudimas.<\/p>\n
Kartais kat\u0117 po to prieina, pauosto pir\u0161tus, pasitrina skruostu ar \u0161onu. Ta\u010diau lygiai taip pat ji gali likti ant sofos ir tiesiog steb\u0117ti i\u0161 atstumo, nes kat\u0117 da\u017eniausiai pati pasirenka patog\u0173 atstum\u0105.<\/p>\n
Pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161duoda ir kiti kasdieniai sprendimai: kat\u0117 ateina \u012f t\u0105 pat\u012f kambar\u012f, ilsisi \u0161alia, miega netoliese ar dr\u0105siai prausiasi j\u016bs\u0173 akivaizdoje. Ne kiekviena kat\u0117 sieks glostymo ar lipimo ant keli\u0173, tod\u0117l svarbiausia yra savanori\u0161kai ie\u0161komas j\u016bs\u0173 artumas.<\/p>\n
Draugi\u0161kas pasisveikinimas da\u017enai matomas i\u0161 uodegos: pakelta vertikaliai, o galiukas \u0161velniai u\u017elink\u0119s, rodo pozityvius ketinimus. Kai kat\u0117 trinasi snuku\u010diu ar \u0161onu, ji ne tik pra\u0161osi d\u0117mesio, bet ir palieka kvap\u0173 \u017eymes, kurios jai rei\u0161kia saugi\u0105, pa\u017e\u012fstam\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n
Atsipalaidavimas poilsio metu taip pat daug pasako: kat\u0117 gali i\u0161sitiesti, atsigulti ant \u0161ono, l\u0117tai pasir\u0105\u017eyti ar trumpam parodyti pilv\u0105. Vis d\u0117lto tai neb\u016btinai kvietimas glostyti, nes pilvas yra jautri vieta, o net rami kat\u0117 gali staiga ai\u0161kiai parodyti ribas.<\/p>\n
Gyv\u016bn\u0173 elgesio tyrimai primena, kad \u017emon\u0117s ne visada teisingai atpa\u017e\u012fsta subtilius ka\u010di\u0173 signalus. D\u0117l to patariama vertinti ne vien\u0105 \u017eenkl\u0105, o visum\u0105: k\u016bno \u012ftamp\u0105, aus\u0173 pad\u0117t\u012f, uodeg\u0105, \u017evilgsn\u012f, kv\u0117pavimo ritm\u0105 ir tai, ar kat\u0117 pati pasirenka art\u0117ti.<\/p>\n
Stres\u0105 da\u017enai i\u0161duoda staig\u016bs elgesio poky\u010diai: kat\u0117 nustoja \u017eaisti, atsisako skan\u0117sto, ilgai t\u016bno sl\u0117ptuv\u0117je, ima perd\u0117tai lai\u017eytis ar sustingsta. Jei tokia b\u016bsena t\u0119siasi kelias dienas, atsiranda apetito poky\u010di\u0173 ar problem\u0173 su kraiko d\u0117\u017eute, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju, nes dirglumas ir atsitraukimas gali reik\u0161ti skausm\u0105.<\/p>\n
Pasitik\u0117jim\u0105 lengviausia stiprinti rutina ir pagarba riboms. Reguliarus maitinimas, \u0161vari kraiko d\u0117\u017eut\u0117 ramioje vietoje, sl\u0117ptuv\u0117s, auk\u0161tesn\u0117s steb\u0117jimo vietos ir neskubrus bendravimas padeda katei jaustis kontroliuojan\u010diai situacij\u0105.<\/p>\n
Jei kat\u0117 neseniai atvyko \u012f namus, prad\u017eioje pravartu suteikti vien\u0105 tyl\u0173 kambar\u012f ir leisti jai pa\u010diai nuspr\u0119sti, kada i\u0161eiti i\u0161 sl\u0117ptuv\u0117s. Skub\u0117jimas ar nuolatinis lindimas tik pailgina adaptacij\u0105.<\/p>\n
Glostant tinka paprastas principas: po keli\u0173 judesi\u0173 patraukite rank\u0105 ir palaukite. Jei kat\u0117 pati v\u0117l priartina snukut\u012f, galima t\u0119sti, o jei nusisuka ar nueina, geriausia sustoti ir taip parodyti, kad jos signalai jums svarb\u016bs.<\/p>\n
Galiausiai, l\u0117tas mirks\u0117jimas yra tik vienas i\u0161 draugi\u0161k\u0173 \u017eenkl\u0173, ta\u010diau jis gali tapti paprastu b\u016bdu suma\u017einti \u012ftamp\u0105 ir sustiprinti ry\u0161\u012f. Kuo daugiau kat\u0117 patiria, kad jos sprendimai d\u0117l artumo yra gerbiami, tuo tvirtesnis tampa pasitik\u0117jimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
L\u0117tas kat\u0117s mirks\u0117jimas gali reik\u0161ti ramyb\u0119 ir pasitik\u0117jim\u0105: paai\u0161kiname, k\u0105 rodo k\u016bno kalba, kaip atsakyti ir kada \u012ftarti stres\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[1983,6589,21371,1980,1498,6590],"miestas":[],"class_list":["post-66000","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-augintiniai","tag-gyvunu-gerove","tag-kaciu-elgsena","tag-kates","tag-stresas","tag-veterinarija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66000"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66000\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66000"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}