Kasdien vis daugiau reikal\u0173 persikelia \u012f telefon\u0105: apsiperkame internetu, apmokame s\u0105skaitas, bendraujame socialiniuose tinkluose ir per \u017einu\u010di\u0173 program\u0117les. Ta\u010diau augant patogumui did\u0117ja ir rizika, nes suk\u010diai taikosi \u012f skub\u0117jim\u0105 bei automatin\u012f nar\u0161ym\u0105. Naujausi banko \u201eBank Pekao S.A.\u201c u\u017esakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad \u017emon\u0117s gr\u0117smes atpa\u017e\u012fsta, bet elgesys ne visada atitinka \u017einias.<\/p>\n
Tyrime, kur\u012f \u012fgyvendino rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eIQS\u201c, dalyvavo 1 000 internetine bankininkyste besinaudojan\u010di\u0173 18\u201370 met\u0173 respondent\u0173. Apklausos rezultatai pabr\u0117\u017eia bendr\u0105 tendencij\u0105: pagrindiniu skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 \u012frankiu i\u0161lieka i\u0161manusis telefonas, tod\u0117l suk\u010diavimo scenarijai vis da\u017eniau pritaikomi mobiliajai kasdienybei.<\/p>\n
Beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad internete jau\u010diasi saugiai, ta\u010diau didel\u0117 dalis pripa\u017e\u012fsta, kad tapti kibernetinio i\u0161puolio ar apgavyst\u0117s auka yra realu. Tyrimas rodo, kad 40 proc. respondent\u0173 mano galintys nukent\u0117ti nuo kibernetini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173, o tik 16 proc. toki\u0105 galimyb\u0119 visi\u0161kai atmeta.<\/p>\n
Kas penktas apklaustasis nurod\u0117, kad jis pats arba jo artimoje aplinkoje buvo susid\u016br\u0119s su bandymu apgauti. Da\u017eniausiai minimi atvejai siejami su bandymais i\u0161vilioti prisijungimo duomenis, pinigus ar patvirtinimus mok\u0117jimams, pasinaudojant skub\u0117jimu ir \u012ftikinamai atrodan\u010diomis \u017einut\u0117mis.<\/p>\n
Tyrimas atskleid\u017eia ry\u0161k\u0173 atotr\u016bk\u012f tarp deklaruojam\u0173 \u017eini\u0173 ir reali\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. Nors dauguma \u017emoni\u0173 atpa\u017e\u012fsta akivaizd\u017eias apgaules, pavyzd\u017eiui, \u012ftartinas SMS \u017einutes ar el. lai\u0161kus, kasdienyb\u0117je vis dar pasitaiko riziking\u0173 veiksm\u0173. 25 proc. respondent\u0173 prisipa\u017eino kartais paspaud\u017eiantys gaut\u0105 nuorod\u0105 jos nepatikrin\u0119.<\/p>\n
Dar 20 proc. teig\u0117, kad jungdamiesi prie interneto banko ne visada patikrina svetain\u0117s adres\u0105, o 19 proc. yra suved\u0119 mok\u0117jimo kortel\u0117s duomenis svetimame \u012frenginyje. Tokie veiksmai ypa\u010d pavojingi, nes suklastotos svetain\u0117s ir netikros mok\u0117jimo formos \u0161iandien kuriamos taip, kad vizualiai beveik nesiskirt\u0173 nuo tikr\u0173j\u0173.<\/p>\n
Respondentai da\u017eniausiai rinkosi paprastas, lengvai \u012fjungiamas apsaugos priemones. Tyrimo duomenimis, 69 proc. naudojasi prane\u0161imais apie prisijungimus, 56 proc. taiko dviej\u0173 veiksni\u0173 tapatyb\u0117s patvirtinim\u0105, o 52 proc. mini asmens kodo apsaugos priemones. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s link\u0119 rinktis sprendimus, kurie nereikalauja papildomos kasdien\u0117s disciplinos.<\/p>\n
Kur kas re\u010diau pasirenkamos priemon\u0117s, kurios ilgainiui reik\u0161mingai suma\u017eina rizik\u0105, bet reikalauja \u012fpro\u010di\u0173 keitimo: slapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117s, unikal\u016bs slapta\u017eod\u017eiai skirtingoms paskyroms, reguliarios program\u0117li\u0173 ir operacin\u0117s sistemos atnaujinimo praktikos ar atsargin\u0117s kopijos. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btent \u0161ios priemon\u0117s da\u017enai apsaugo tada, kai apgaul\u0117 atrodo \u012ftikinamai arba kai duomenys nuteka i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 paslaug\u0173.<\/p>\n
Tyrimo autoriai daro i\u0161vad\u0105, kad vien \u017einoti apie gr\u0117smes nepakanka. Did\u017eiausi\u0105 skirtum\u0105 lemia nuosekl\u016bs kasdieniai \u012fpro\u010diai, ypa\u010d mobiliajame telefone, kur sprendimai da\u017enai priimami per kelias sekundes ir be papildomo tikrinimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo: daug \u017emoni\u0173 internete jau\u010diasi saugiai, ta\u010diau skub\u0117dami vis dar spaud\u017eia nepatikrintas nuorodas ir rizikuoja prarasti duomenis bei pinigus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47885],"tags":[8465,49651,48414,803,99,16800],"miestas":[],"class_list":["post-66001","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-dvieju-veiksniu-autentifikavimas","tag-internetine-bankininkyste","tag-interneto-sukciai","tag-ismanieji-telefonai","tag-kibernetinis-saugumas","tag-slaptazodziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66001\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66001"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}