Rauk\u0161l\u0117s, \u017eili plaukai ar prastesn\u0117 fizin\u0117 forma da\u017enai atrodo kaip pagrindiniai sen\u0117jimo \u017eenklai. Ta\u010diau organizme vykstantys poky\u010diai ne visada juda tuo pa\u010diu tempu kaip kalendorinis am\u017eius, o skirtingi organai gali senti labai nevienodai.<\/p>\n
\u017durnale Nature Aging paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugelyje audini\u0173 sen\u0117jimas da\u017eniau primena ne l\u0117t\u0105 nuolyd\u012f, o etapais vykstan\u010dius \u0161uolius. Tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 du laikotarpius, kai dalyje organ\u0173 strukt\u016briniai poky\u010diai pastebimai suintensyv\u0117ja, da\u017eniausiai apie ketvirt\u0105 ir \u0161e\u0161t\u0105 gyvenimo de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Sanju Sinhos, analizavo 25 306 po mirties paimtus audini\u0173 m\u0117ginius i\u0161 970 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 am\u017eius siek\u0117 nuo 21 iki 70 met\u0173. I\u0161 viso vertinta 40 audini\u0173 tip\u0173, siekiant suprasti, kur ir kada poky\u010diai ry\u0161k\u0117ja labiausiai.<\/p>\n
Analizei pasitelkta sistema PathStAR, kuri naudoja dirbtinis intelektas mikroskopiniams audini\u0173 strukt\u016bros poky\u010diams \u012fvertinti. Skirtingai nei \u012fprasti biologinio am\u017eiaus modeliai, \u0161i metodika orientuota ne \u012f am\u017eiaus \u201eatsp\u0117jim\u0105\u201c, o \u012f tai, kada konkre\u010diuose audiniuose did\u0117ja sen\u0117jimui b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173 intensyvumas.<\/p>\n
Autoriai apra\u0161\u0117 kelis sen\u0117jimo scenarijus, ta\u010diau da\u017eniausias buvo dvifazis modelis, kai spartesni poky\u010diai pasirei\u0161kia dviem bangomis. Toks ra\u0161tas nustatytas devyniuose i\u0161 14 audini\u0173, \u012ftraukt\u0173 \u012f galutin\u012f palyginim\u0105.<\/p>\n
Vienas labiausiai d\u0117mes\u012f patraukusi\u0173 rezultat\u0173 susij\u0119s su reprodukcine sistema. Kiau\u0161id\u0117se fiksuoti du ai\u0161k\u016bs spartesni\u0173 poky\u010di\u0173 periodai: pirmasis da\u017eniausiai 35\u201340 met\u0173 am\u017eiuje, kai pradeda ry\u0161kiau ma\u017e\u0117ti vaisingumas, o antrasis apie 55\u201360 metus, siejamas su menopauz\u0117s laikotarpiu.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs dviej\u0173 bang\u0173 poky\u010diai pasteb\u0117ti ir audiniuose, tiesiogiai nesusijusiuose su vaisingumu, pavyzd\u017eiui, stempl\u0117je, skrandyje bei \u017earnyne. Vyrams dvifazis ra\u0161tas nustatytas ir prostatoje bei s\u0117klid\u0117se.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kelia prielaid\u0105, kad reprodukcin\u0117s sistemos poky\u010diai gali b\u016bti susij\u0119 su kit\u0173 organ\u0173 sen\u0117jimo dinamika, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, jog tai dar n\u0117ra prie\u017eastinis \u012frodymas. Tokiai hipotezei patvirtinti reik\u0117s papildom\u0173, ypa\u010d ilgalaiki\u0173, tyrim\u0173.<\/p>\n
Tyrime i\u0161ry\u0161k\u0117jo, kad kai kurie audiniai \u201e\u012fsib\u0117g\u0117ja\u201c anks\u010diau u\u017e kitus. Pavyzd\u017eiui, arterijos pateko tarp t\u0173 audini\u0173, kuriuose spartesni sen\u0117jimo po\u017eymiai pasirodo palyginti anksti, ma\u017edaug 30\u201339 met\u0173 am\u017eiuje; m\u0117giniuose matyti ir su ateroskleroze siejami pakitimai, \u012fskaitant apna\u0161\u0173 formavim\u0105si.<\/p>\n
Kita vertus, kai kurie audiniai ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka stabilesni. Tyr\u0117jai nurodo, kad gimdos ir mak\u0161ties audiniuose ry\u0161kesni strukt\u016bros poky\u010diai da\u017eniau matomi tik apie menopauz\u0117s laikotarp\u012f.<\/p>\n
\u0160ie skirtumai sustiprina id\u0117j\u0105, kad \u201evieno biologinio am\u017eiaus\u201c s\u0105voka ne visada tiksliai apib\u016bdina organizm\u0105. Viena organ\u0173 sistema gali rodyti pa\u017eangesnius poky\u010dius, kai kita tuo pat metu i\u0161lieka santykinai ma\u017eiau pakitusi.<\/p>\n
Galimu sen\u0117jimo proces\u0173 \u201esuderinimo\u201c mechanizmu laikomi hormonai, nes jie veikia daugel\u012f audini\u0173 visame k\u016bne. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vir\u0161kinamajame trakte yra, pavyzd\u017eiui, estrogen\u0173 receptori\u0173, tod\u0117l su am\u017eiumi kintanti hormon\u0173 pusiausvyra gali tur\u0117ti platesn\u012f poveik\u012f nei vien reprodukcin\u0117ms funkcijoms.<\/p>\n
Taip pat nurodoma, kad spartesni\u0173 poky\u010di\u0173 laikotarpiais da\u017en\u0117ja su u\u017edegimu siejami po\u017eymiai, silpn\u0117ja energijos gamybos procesai ir l\u0105steli\u0173 prie\u017ei\u016bros sistemos, atsakingos u\u017e pa\u017eeidim\u0173 taisym\u0105 bei funkcij\u0173 kontrol\u0119. Tokie mechanizmai siejami ir su did\u0117jan\u010dia kai kuri\u0173 lig\u0173 rizika am\u017e\u0117jant, nors tai nerei\u0161kia, kad kiekvienas strukt\u016brinis pokytis automati\u0161kai virsta liga.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia ir tyrimo ribotumus: m\u0117giniai paimti po mirties, o audini\u0173 b\u016bklei gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos ankstesn\u0117s ligos, mirties prie\u017eastys bei individual\u016bs veiksniai. Be to, \u017emon\u0117s nebuvo steb\u0117ti ilg\u0105 laik\u0105, tod\u0117l rezultatai labiau atskleid\u017eia bendras tendencijas, o ne vieno \u017emogaus sen\u0117jimo trajektorij\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto toks \u201eaudini\u0173 \u017eem\u0117lapis\u201c laikomas svarbiu \u017eingsniu siekiant tikslesn\u0117s prevencijos ir personalizuot\u0173 intervencij\u0173, orientuot\u0173 \u012f konkre\u010dius organus. Autori\u0173 teigimu, ateityje tai gali pad\u0117ti geriau parinkti laik\u0105, kada tam tikros sistemos yra jautriausios poky\u010diams, nors prakti\u0161ki sprendimai dar priklausys nuo tolesni\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad sen\u0117jimas n\u0117ra tolygus: kai kuriuose audiniuose poky\u010diai suintensyv\u0117ja dviem bangomis, da\u017eniausiai apie 30 ir 50 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5537,3550,102,10860,3171,1744,621],"miestas":[],"class_list":["post-66060","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-ateroskleroze","tag-biologinis-amzius","tag-dirbtinis-intelektas","tag-hormonai","tag-menopauze","tag-senejimas","tag-vaisingumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66060"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66060\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66060"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}