Piet\u0173 Floridoje praeivis pasteb\u0117jo ne\u012fprast\u0105 jud\u0117jim\u0105 po \u0161aligatvio betonu, o i\u0161kviesti specialistai aptiko birmanin\u012f piton\u0105. Gyvat\u0117 buvo \u012fsitaisiusi po danga kartu su ma\u017edaug 20 kiau\u0161ini\u0173 d\u0117timis, tod\u0117l atvejis i\u0161kart suk\u0117l\u0117 klausim\u0173, ar invazin\u0117s r\u016b\u0161ys vis da\u017eniau art\u0117ja prie gyvenam\u0173j\u0173 rajon\u0173.<\/p>\n
Tokie radiniai Floridoje n\u0117ra kasdienyb\u0117, ta\u010diau jie primena, kad pitonai gali rinktis ne tik pelkes ir kanalus. \u0160ilta ir dr\u0117gna aplinka, daugyb\u0117 sl\u0117ptuvi\u0173 bei pakankamai grobio sudaro s\u0105lygas jiems \u012fsitvirtinti ir netik\u0117\u010diausiose vietose.<\/p>\n
Kod\u0117l pitonai peri taip arti \u017emoni\u0173?<\/p>\n
Birmaniniai pitonai da\u017eniausiai siejami su Evergleidsu ir kitomis piet\u0173 Floridos \u0161lapyn\u0117mis, bet urbanizuotos teritorijos taip pat gali b\u016bti patrauklios. Po \u0161aligatviais, kelkra\u0161\u010diuose ar vamzdyn\u0173 ni\u0161ose temperat\u016bra b\u016bna stabilesn\u0117, o tai svarbu kiau\u0161iniams vystytis.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad lizdaviet\u0117s prie infrastrukt\u016bros kelia papildom\u0105 rizik\u0105: gyv\u016bnai tampa ma\u017eiau pastebimi, o \u017emon\u0117s da\u017eniau su jais susiduria net to nesitik\u0117dami. Be to, patel\u0117s peri sezonu linkusios ilgiau i\u0161b\u016bti vienoje vietoje ir agresyviau ginti d\u0117t\u012f.<\/p>\n
Kiek kiau\u0161ini\u0173 gali pad\u0117ti patel\u0117?<\/p>\n
Apie 20 kiau\u0161ini\u0173 d\u0117tis atrodo \u012fsp\u016bdingai, ta\u010diau suaugusiai pateliai tai gali b\u016bti gana nedidelis skai\u010dius. Biolog\u0173 vertinimu, didesn\u0117s patel\u0117s neretai padeda gerokai daugiau kiau\u0161ini\u0173, o tai ir yra viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l populiacij\u0105 suvaldyti sud\u0117tinga.<\/p>\n
Floridoje invazini\u0173 piton\u0173 kontrol\u0117 da\u017enai orientuota b\u016btent \u012f veisian\u010di\u0173 pateli\u0173 paie\u0161k\u0105 ir pa\u0161alinim\u0105, nes tai tiesiogiai ma\u017eina nauj\u0173 jaunikli\u0173 skai\u010di\u0173. Kuo daugiau randama lizd\u0173, tuo ai\u0161kiau matyti, kad r\u016b\u0161is prisitaikiusi ir aktyviai ple\u010diasi.<\/p>\n
Kaip pitonai atsid\u016br\u0117 Floridoje?<\/p>\n
Birmanini\u0173 piton\u0173 nat\u016bralus paplitimas yra Piet\u0173 ir Pietry\u010di\u0173 Azijoje, o Floridoje jie laikomi invazine r\u016b\u0161imi. Vienas svarbiausi\u0173 j\u0173 atsiradimo veiksni\u0173 siejamas su egzotini\u0173 augintini\u0173 prekyba, kai dalis gyva\u010di\u0173 buvo paleistos arba pab\u0117go, kai \u0161eimininkai j\u0173 nebesuvald\u0117.<\/p>\n
Prie plitimo taip pat prisid\u0117jo istoriniai \u012fvykiai, kai stichijos gal\u0117jo pa\u017eeisti laikymo ar veisimo vietas ir sudaryti s\u0105lygas gyvat\u0117ms patekti \u012f gamt\u0105. Ilgainiui piet\u0173 Floridos klimatas pasirod\u0117 palankus, o populiacija \u012fsitvirtino ir i\u0161plito u\u017e pirmini\u0173 \u017eidini\u0173 rib\u0173.<\/p>\n
Gr\u0117sm\u0117s gamtai ir augintiniams<\/p>\n
Birmaniniai pitonai minta \u012fvairiais gyv\u016bnais, tod\u0117l j\u0173 plitimas siejamas su vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ma\u017e\u0117jimu dalyje piet\u0173 Floridos ekosistem\u0173. Didel\u0117, gerai besislepianti gyvat\u0117 gali paveikti ir maisto grandines, ypa\u010d ten, kur nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 beveik n\u0117ra.<\/p>\n
Gyvenamuosiuose rajonuose nerimas kyla ir d\u0117l namini\u0173 augintini\u0173, nes pitonai gali med\u017eioti ma\u017eesnius gyv\u016bnus. Floridos institucijos ragina gyventojus apie pasteb\u0117tus pitonus prane\u0161ti atsakingoms tarnyboms ir nebandyti j\u0173 gaudyti savaranki\u0161kai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piet\u0173 Floridoje po \u0161aligatvio betonu aptiktas birmaninis pitonas su 20 kiau\u0161ini\u0173 d\u0117timi primin\u0117, kad invazin\u0117s gyvat\u0117s gali per\u0117ti visai \u0161alia nam\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[50867,101,47815,7477,3686,14083,2319],"miestas":[],"class_list":["post-66076","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-birmaninis-pitonas","tag-ekologija","tag-evergleidsas","tag-florida","tag-invazines-rusys","tag-laukine-gamta","tag-ropliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66076","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66076"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66076\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66076"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66076"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66076"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66076"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}