{"id":66080,"date":"2026-10-29T11:21:53","date_gmt":"2026-10-29T11:21:53","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/29\/gyvatgalve-zuvis-kvepuoja-oru-trumpam-vaiksto-sausuma-ir-viena-patele-padeda-iki-50-000-ikru\/"},"modified":"2026-10-29T11:21:53","modified_gmt":"2026-10-29T11:21:53","slug":"gyvatgalve-zuvis-kvepuoja-oru-trumpam-vaiksto-sausuma-ir-viena-patele-padeda-iki-50-000-ikru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/29\/gyvatgalve-zuvis-kvepuoja-oru-trumpam-vaiksto-sausuma-ir-viena-patele-padeda-iki-50-000-ikru\/","title":{"rendered":"Gyvatgalv\u0117 \u017euvis: kv\u0117puoja oru, trumpam vaik\u0161to sausuma ir viena patel\u0117 padeda iki 50 000 ikr\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Gyvatgalv\u0117s \u017euvys yra g\u0117lavandeniai pl\u0117\u0161r\u016bnai, i\u0161siskiriantys ne\u012fprastu prisitaikymu: jos gali kur\u012f laik\u0105 kv\u0117puoti atmosferos oru ir trumpais atstumais jud\u0117ti sausuma. D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 jos geba i\u0161gyventi sud\u0117tingomis s\u0105lygomis, kai vandens telkiniai nusenka ar pritr\u016bksta deguonies.<\/p>\n<p>\u0160ios \u017euvys paplitusios dalyje Piet\u0173 ir Pietry\u010di\u0173 Azijos, Naujojoje Gvin\u0117joje, taip pat kai kuriuose Afrikos regionuose, \u012fskaitant Madagaskar\u0105. Da\u017eniausiai jos aptinkamos sekliose, \u0161iltose, l\u0117tai tekan\u010diose ar stovin\u010diose vandens ekosistemose, kur deguonies kiekis vandenyje gali smarkiai svyruoti.<\/p>\n<p>Gyvatgalvi\u0173 k\u016bnas pailgas, primenantis ungur\u012f ar lydek\u0105, o galva didel\u0117 ir tvirta, su a\u0161triais dantimis. B\u016btent d\u0117l galvos formos pana\u0161umo \u012f roplius jos ir gavo tok\u012f pavadinim\u0105, o med\u017eiokl\u0117je jos n\u0117ra i\u0161rankios: puola \u017euvis, varliagyvius ir kitus vandens gyv\u016bnus.<\/p>\n<p>J\u0173 kv\u0117pavimo \u201etriukas\u201c siejamas su papildomais vir\u0161\u017eiauniniais organais, leid\u017eian\u010diais pasisavinti deguon\u012f i\u0161 oro. Tai padeda i\u0161tverti laikotarpius, kai vandens telkinyje tr\u016bksta deguonies, o kartais ir persikelti \u012f kit\u0105, gilesn\u012f ar palankesn\u012f telkin\u012f.<\/p>\n<p>Jud\u0117ti sausuma gyvatgalv\u0117ms padeda stipr\u016bs pelek\u0173 raumenys ir geb\u0117jimas trumpai i\u0161laikyti dr\u0117gm\u0119, ta\u010diau tai n\u0117ra ilgos kelion\u0117s. Da\u017eniausiai tai keli\u0173 ar keliolikos metr\u0173 \u201e\u017eygiai\u201c per \u0161lapi\u0105 \u017eol\u0119, dumbl\u0105 ar negilius griovius, kai netoliese yra vandens.<\/p>\n<p>Dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l \u0161ios \u017euvys kelia nerim\u0105 biologams, yra j\u0173 produktyvumas. Skelbiama, kad viena patel\u0117 per ner\u0161t\u0105 gali pad\u0117ti iki 50 000 ikr\u0173, o jaunikli\u0173 apsauga da\u017enai tampa abiej\u0173 t\u0117v\u0173 \u201edarbu\u201c.<\/p>\n<p>\u201eAbu t\u0117vai saugo jauniklius, puldami kiekvien\u0105, kuris priart\u0117ja\u201c, \u2013 teigiama publikacijoje.<\/p>\n<p>Invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 problema i\u0161ry\u0161k\u0117jo ten, kur gyvatgalv\u0117s pateko ne nat\u016braliai, o per \u017emogaus veikl\u0105. Kai kuriose \u0161alyse jos buvo laikomos akvariumuose, o v\u0117liau, \u017euvims u\u017eaugus per didel\u0117ms, paleistos \u012f vietinius vandens telkinius, kur gal\u0117jo \u012fsitvirtinti.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117se Valstijose gyvatgalvi\u0173 plitimas fiksuojamas nuo 2002 met\u0173, kai jos pasteb\u0117tos Merilendo valstijoje. V\u0117liau prane\u0161im\u0173 daug\u0117jo ir kitose valstijose, o institucijos akcentavo, kad \u0161ie pl\u0117\u0161r\u016bnai gali daryti spaudim\u0105 vietin\u0117ms \u017euv\u0173 populiacijoms ir keisti ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n<p>Tokia r\u016b\u0161is ypa\u010d pavojinga d\u0117l keli\u0173 veiksni\u0173 derinio: pl\u0117\u0161rumo, geb\u0117jimo i\u0161tverti deguonies stygi\u0173, greito dauginimosi ir t\u0117v\u0173 globos. D\u0117l to gyvatgalv\u0117s, patekusios \u012f naujas ekosistemas, gali spar\u010diai plisti ir kelti gr\u0117sm\u0119 tiek biologinei \u012fvairovei, tiek \u017evejybos i\u0161tekliams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gyvatgalv\u0117 \u017euvis geba kv\u0117puoti oru ir trumpam jud\u0117ti sausuma, o viena patel\u0117 per ner\u0161t\u0105 padeda iki 50 000 ikr\u0173 \u2013 kuo tai pavojinga?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,101,151,21977,50873,3686,50872],"miestas":[],"class_list":["post-66080","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-gelavandenes-zuvys","tag-gyvatgalve","tag-invazines-rusys","tag-plesrios-zuvys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66080\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66080"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}