Kometos seniai laikomos vienu galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173, kaip \u012f \u017dem\u0119 gal\u0117jo patekti ankstyvajai cheminei evoliucijai b\u016btinos med\u017eiagos. Ta\u010diau naujas tyrimas, paremtas 100 000 komet\u0173 sm\u016bgi\u0173 simuliacij\u0173, rodo, kad toks scenarijus grei\u010diausiai buvo itin retas.<\/p>\n
Darbo autoriai modeliavo s\u0105lygas, pana\u0161ias \u012f ankstyv\u0105j\u012f Saul\u0117s sistemos laikotarp\u012f, kai, mokslinink\u0173 vertinimu, \u012f \u017dem\u0119 gal\u0117jo atsitrenkti labai daug smulki\u0173 k\u016bn\u0173. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar bent dalis organini\u0173 jungini\u0173 realiai gal\u0117t\u0173 i\u0161likti po \u012fkaitimo atmosferoje ir mil\u017eini\u0161kos sm\u016bgio energijos.<\/p>\n
Simuliacij\u0173 centre atsid\u016br\u0117 vandenilio cianidas \u2013 junginys, kur\u012f mokslininkai sieja su ikigyvybine chemija. Jis laikomas viena i\u0161 vadinam\u0173j\u0173 \u017ealiavini\u0173 molekuli\u0173, i\u0161 kuri\u0173 palankiomis s\u0105lygomis gali formuotis sud\u0117tingesni gyvybei svarb\u016bs junginiai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasirinko b\u016btent vandenilio cianid\u0105 tod\u0117l, kad kometose jis aptinkamas palyginti da\u017enai, o kai kuriuose steb\u0117jimuose jo kiekiai vertinami kaip pakankami, kad teori\u0161kai tur\u0117t\u0173 reik\u0161m\u0117s ankstyvajai chemijai. Vis d\u0117lto vien aptikimas kosmose dar nerei\u0161kia, kad med\u017eiaga pasiekia planetos pavir\u0161i\u0173 tinkama forma ir tinkamoje koncentracijoje.<\/p>\n
Modeliai parod\u0117, kad daugiau nei pus\u0117je atvej\u0173 n\u0117 vienas sm\u016bgis nesukurt\u0173 s\u0105lyg\u0173, kai \u012f sausum\u0105 b\u016bt\u0173 atgabentas pakankamas vandenilio cianido kiekis. Da\u017eniausios nes\u0117km\u0117s prie\u017eastys buvo kometos suirimas atmosferoje, med\u017eiagos praradimas d\u0117l kaitros sm\u016bgio metu arba kritimas \u012f vandenyn\u0105, kur net i\u0161lik\u0119s junginys greitai praskiest\u0173.<\/p>\n
Likusi simuliacij\u0173 dalis leido galimyb\u0119, kad bent vienas sm\u016bgis vis d\u0117lto gal\u0117jo b\u016bti s\u0117kmingas, ta\u010diau tokie atvejai, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, sudaryt\u0173 labai trump\u0105 laiko lang\u0105. Kad ikigyvybin\u0117 chemija sp\u0117t\u0173 \u012fsib\u0117g\u0117ti, reik\u0117t\u0173 ne tik reto sm\u016bgio grei\u010dio ir kampo, bet ir palanki\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173 po sm\u016bgio.<\/p>\n
\u201eTai romanti\u0161ka id\u0117ja, bet m\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad ji labai ma\u017eai tik\u0117tina\u201c, \u2013 sak\u0117 Kembrid\u017eo universiteto astronomas Richardas Anslow.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad simuliacijos n\u0117ra galutinis \u012frodymas, jog kometos negal\u0117jo prisid\u0117ti prie gyvyb\u0117s prad\u017eios. Vis d\u0117lto skai\u010diavimai rodo, kad vien \u0161iuo mechanizmu remtis b\u016bt\u0173 sunku, o tik\u0117tinesni paai\u0161kinimai gali b\u016bti susij\u0119 su platesniu proces\u0173 rinkiniu: nuo vietin\u0117s ankstyvosios \u017dem\u0117s geochemijos iki organini\u0173 med\u017eiag\u0173 atne\u0161imo ma\u017eesniais meteoroidais.<\/p>\n
Tyrime pa\u017eymima, kad Marsas, pagal tuos pa\u010dius modeliavimus, gali b\u016bti palankesn\u0117 vieta tokiam med\u017eiag\u0173 perne\u0161imui. Plonesn\u0117 atmosfera ir kitokios sm\u016bgi\u0173 s\u0105lygos didina tikimyb\u0119, kad dalis chemini\u0173 jungini\u0173 pasiekt\u0173 pavir\u0161i\u0173 nesuir\u0119.<\/p>\n
Tuo metu Veneroje situacija prie\u0161inga: itin tanki atmosfera, kaip rodo skai\u010diavimai, sunaikint\u0173 didel\u0119 dal\u012f komet\u0173 dar joms nepasiekus pavir\u0161iaus. Tai rei\u0161kia, kad net jei kometos yra organini\u0173 med\u017eiag\u0173 ne\u0161\u0117jos, j\u0173 ind\u0117lis skirtingose planetose gali kardinaliai skirtis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
100 000 simuliacij\u0173 parod\u0117, kad kometos grei\u010diausiai neatgabeno pakankamai organini\u0173 jungini\u0173 gyvyb\u0117s prad\u017eiai \u017dem\u0117je, o Marsui \u0161ansai didesni.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66154,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5263,50930,50928,1545,36957,50931,50929],"miestas":[],"class_list":["post-66153","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astronomija","tag-ikigyvybine-chemija","tag-kometos","tag-marsas","tag-planetu-mokslas","tag-vandenilio-cianidas","tag-zemes-kilme"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66153\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66154"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66153"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}