JAV mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad geriamajame vandenyje aptinkam\u0173 PFAS, vadinam\u0173 am\u017einosiomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis, realus kiekis gali b\u016bti gerokai didesnis, nei rodo \u012fprastos ataskaitos. Nauja analiz\u0117 rodo, kad d\u0117l laboratorini\u0173 rezultat\u0173 apvalinimo PFAS koncentracijos gali b\u016bti nuvertinamos.<\/p>\n
PFAS yra didel\u0117 fluorint\u0173 jungini\u0173 grup\u0117, naudota ir vis dar naudojama \u012fvairiuose gaminiuose bei pramon\u0117je, nuo vandeniui atspari\u0173 dang\u0173 iki kai kuri\u0173 pakuo\u010di\u0173. \u0160ios med\u017eiagos l\u0117tai skyla, tod\u0117l ilgainiui kaupiasi aplinkoje ir gali patekti \u012f vanden\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si JAV Aplinkos apsaugos agent\u016bros duomenimis ir i\u0161analizavo 1 860 000 geriamojo vandens matavim\u0173. Jie nustat\u0117, kad apie 98 proc. rezultat\u0173 buvo \u017eemiau minimalaus ataskaitinio lygio, kai laboratorijos da\u017enai tokius rodmenis ataskaitose linkusios traktuoti kaip nul\u012f.<\/p>\n
\u201eKai \u0161i\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 lygis b\u016bna \u017eemiau m\u016bs\u0173 ataskaitinio limito, skai\u010diuojant paplitim\u0105 jis da\u017enai laikomas nuliu\u201c, \u2013 sak\u0117 aplinkos mokslininkas Gehendra Kharel.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, toks supaprastinimas neb\u016btinai rei\u0161kia, kad PFAS vandenyje n\u0117ra, o veikiau tai, kad j\u0173 nepakanka patikimai \u012fvertinti standartiniais laboratoriniais metodais. D\u0117l to bendra tar\u0161os \u201enuotrauka\u201c gali atrodyti \u0161varesn\u0117, nei yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173.<\/p>\n
Komanda pritaik\u0117 statistinius ir kompiuterinius modelius, kad \u012fvertint\u0173, kokie gal\u0117t\u0173 b\u016bti rodmenys, pasl\u0117pti po minimaliu ataskaitiniu lygiu, vertinant 25 PFAS junginius. Remiantis \u0161iomis projekcijomis, \u012fprastose suvestin\u0117se vidutin\u0117s koncentracijos gal\u0117jo b\u016bti apie 56 proc. ma\u017eesn\u0117s, nei rodo modeliai.<\/p>\n
\u0160e\u0161ioms PFAS med\u017eiagoms, kurioms JAV nustatyti konkret\u016bs reguliaciniai limitai geriamajame vandenyje, tyr\u0117jai apskai\u010diavo apie 5,2 nanogramo litre vidurk\u012f. Tuo metu, kai \u017eemiau limito esantys rezultatai laikomi nuliu, gaunamas apie 2,6 nanogramo litre vidurkis.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas nagrin\u0117ja tik tai, kaip apibendrinami PFAS matavimai. Jis ne\u012frodo, kad kiekvienas \u017eemiau limito esantis rezultatas kelia sveikatos rizik\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 G. Kharel.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad \u201enematomi\u201c kiekiai tik nedaugelyje papildom\u0173 viet\u0173 perstumd\u0117 rodiklius vir\u0161 PFOA ir PFOS orientyr\u0173, ta\u010diau did\u017eiausia reik\u0161m\u0117 yra sistemin\u0117. Tiksliau \u012fvertinus net ir ma\u017eas koncentracijas, galima geriau parinkti, kur reikalingas intensyvesnis monitoringas, o kur pakanka esam\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai ragina didinti laboratorini\u0173 tyrim\u0173 jautrum\u0105 ir pl\u0117sti vandens sistem\u0173 steb\u0117sen\u0105, kad b\u016bt\u0173 ma\u017eiau situacij\u0173, kai duomenys \u201edingsta\u201c d\u0117l technini\u0173 rib\u0173. Taip pat si\u016bloma pla\u010diau taikyti metodus, leid\u017eian\u010dius korekti\u0161kai \u012fvertinti rodmenis, esan\u010dius \u017eemiau ataskaitinio lygio.<\/p>\n
PFAS poveikis sveikatai vis dar intensyviai tiriamas, o mokslin\u0117je literat\u016broje minimos s\u0105sajos su \u012fvairiais nepageidaujamais padariniais. Vis d\u0117lto ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad rizika priklauso nuo konkretaus junginio, koncentracijos, poveikio trukm\u0117s ir kit\u0173 veiksni\u0173, tod\u0117l svarbiausia yra patikimi matavimai ir skaidrus j\u0173 interpretavimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja analiz\u0117 rodo, kad d\u0117l laboratorini\u0173 rib\u0173 PFAS geriamajame vandenyje JAV gali b\u016bti nuvertinami, o real\u016bs kiekiai \u2013 iki 2 kart\u0173 didesni.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66160,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2314,4683,4069,507,7225,2113,1425],"miestas":[],"class_list":["post-66159","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aplinkos-tarsa","tag-epa","tag-geriamasis-vanduo","tag-jav","tag-pfas","tag-vandens-kokybe","tag-visuomenes-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66159","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66159"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66159\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66160"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66159"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66159"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66159"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66159"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}