Balear\u0173 salyne daug\u0117ja invazini\u0173 gyva\u010di\u0173, kurios vis da\u017eniau nustelbia vietin\u0119 faun\u0105 ir kei\u010dia sal\u0173 ekosistemas. Biologai did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 sieja su pasaginiu \u017eal\u010diu (Hemorrhois hippocrepis) \u2013 r\u016b\u0161imi, kuri ypa\u010d s\u0117kmingai prisitaik\u0117 Iboje.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad \u0161i gyvat\u0117 jau aptinkama daugiau nei 90 proc. Ibi\u00adzos teritorijos, o jos arealas toliau ple\u010diasi. Tokia dinamika b\u016bdinga invazin\u0117ms r\u016b\u0161ims, kai naujoje aplinkoje jos randa pakankamai grobio ir turi ma\u017eiau nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173.<\/p>\n
Kaip gyvat\u0117s pateko \u012f salas?<\/p>\n
Specialistai vienu realiausi\u0173 scenarij\u0173 laiko nety\u010din\u012f \u012fve\u017eim\u0105 kartu su kroviniu i\u0161 \u017eemynin\u0117s Ispanijos. Vienas da\u017eniausiai minimas kelias \u2013 dekoratyvini\u0173 ir \u017eeldinimui skirt\u0173 alyvmed\u017ei\u0173 gabenimas, kai gyvat\u0117s gal\u0117jo pasisl\u0117pti \u0161akn\u0173 gumuluose ar palet\u0117se.<\/p>\n
\u201ePirmosios pasagin\u0117s gyvat\u0117s, tik\u0117tina, \u012f salas pateko su j\u016br\u0173 kroviniu, kuriuo i\u0161 \u017eemynin\u0117s Ispanijos \u012f Ibi\u00adz\u0105 buvo gabenami alyvmed\u017eiai\u201c, \u2013 sak\u0117 gamtosauginink\u0173 atstovas biologas Pedro Alvesas.<\/p>\n
V\u0117liau plitimas tapo savaranki\u0161kas: dalis gyva\u010di\u0173 geba perplaukti nedidelius atstumus tarp sal\u0173, tod\u0117l jos fiksuojamos ir kituose Balear\u0173 ta\u0161kuose. Prane\u0161ama apie radavietes Formenteroje bei ma\u017eesn\u0117se Piti\u016bz\u0173 sal\u0173 grup\u0117s salel\u0117se.<\/p>\n
Kokia did\u017eiausia \u017eala ekosistemai?<\/p>\n
Did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 siejama su vietin\u0117mis, endemin\u0117mis r\u016b\u0161imis, kurios evoliuci\u0161kai nebuvo prisitaikiusios prie nauj\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 spaudimo. Balearuose pa\u017eeid\u017eiamiausia laikoma Piti\u016bz\u0173 drie\u017e\u0173 grup\u0117, \u012fskaitant Podarcis pityusensis, kurios populiacijos salose yra ribotos ir fragmentuotos.<\/p>\n
Biolog\u0173 vertinimu, augantis pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 skai\u010dius gali greitai suma\u017einti vietini\u0173 drie\u017e\u0173 gaus\u0105, ypa\u010d ma\u017eose salel\u0117se, kur buveini\u0173 plotas nedidelis, o atsik\u016brimo galimyb\u0117s ribotos. Tokiose ekosistemose net vienas naujas pl\u0117\u0161r\u016bnas gali sukelti grandinin\u012f poveik\u012f visai mitybos grandinei.<\/p>\n
Situacij\u0105 sunkina tai, kad salyne fiksuojama ne viena atve\u017etin\u0117 gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161is. Be pasaginio \u017eal\u010dio, minimos ir kitos invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, tarp j\u0173 vandens \u017ealtys (Natrix maura), o kai kuriuose plotuose aptinkamas ir laiptinis \u017ealtys (Zamenis scalaris).<\/p>\n
K\u0105 gali daryti vietos vald\u017eia?<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad efektyviausios priemon\u0117s invazijai suvaldyti paprastai yra ankstyvas aptikimas, greitas reagavimas ir prevencija uostuose bei logistikos grandin\u0117se. Kai invazin\u0117 r\u016b\u0161is i\u0161plinta pla\u010diai, jos i\u0161naikinimas tampa prakti\u0161kai ne\u012fmanomas, o tikslas da\u017eniausiai kei\u010diasi \u012f populiacijos kontrol\u0119.<\/p>\n
Balearuose vis garsiau kalbama apie b\u016btinyb\u0119 stiprinti vietini\u0173 drie\u017e\u0173 apsaugos programas ir kartu ma\u017einti invazini\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 poveik\u012f jautriausiose teritorijose. Toks derinys da\u017enai apima monitoring\u0105, gaudym\u0105, buveini\u0173 atk\u016brim\u0105 ir grie\u017etesn\u0119 krovini\u0173 kontrol\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Invazin\u0117s gyvat\u0117s Balearuose ple\u010dia areal\u0105, o Ibi\u00adzoje pasaginis \u017ealtys jau aptinkamas daugiau nei 90 proc. teritorijos, keliant gr\u0117sm\u0119 endeminiams drie\u017eams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[24690,101,51106,15536,3686,51105,51107],"miestas":[],"class_list":["post-66365","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-balearu-salos","tag-ekologija","tag-hemorrhois-hippocrepis","tag-ibiza","tag-invazines-rusys","tag-pasaginis-zaltys","tag-podarcis-pityusensis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66365","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66365"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66365\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66365"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66365"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66365"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66365"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}