Naujas tyrimas parod\u0117, kad dvi suaugusios varnos klasikin\u0117je suvokimo ir sprendim\u0173 pri\u0117mimo u\u017eduotyje reagavo grei\u010diau nei \u017emon\u0117s ir be\u017ed\u017eion\u0117s, neprarasdamos tikslumo. Eksperiment\u0105 atliko Tiubingeno universiteto neurobiologai, o rezultatai publikuoti \u017eurnale Science.<\/p>\n
Mokslininkai naudojo vadinam\u0105j\u0105 atsitiktini\u0173 ta\u0161k\u0173 jud\u0117jimo diskriminavimo u\u017eduot\u012f, pla\u010diai taikom\u0105 psichologijoje ir neuromoksluose. Ekrane rodomi ta\u0161kai, o dalis j\u0173 ima jud\u0117ti \u012f kair\u0119 arba \u012f de\u0161in\u0119, o gyv\u016bnas turi nurodyti krypt\u012f.<\/p>\n
Varnos atsakydavo kapodamos atitinkam\u0105 ekrano pus\u0119, o teisingas pasirinkimas b\u016bdavo apdovanojamas lesalu. Prie\u0161 renkant duomenis pauk\u0161\u010diai u\u017eduot\u012f i\u0161moko per daugiau nei 100 treniruo\u010di\u0173 sesij\u0173 kiekvienas, kad rezultatai atspind\u0117t\u0173 ne bandym\u0105 ir klaid\u0105, o stabil\u0173 geb\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, varnos sprendim\u0105 vidutini\u0161kai prane\u0161davo ma\u017edaug per 235 milisekundes. Tai yra ma\u017edaug dvigubai grei\u010diau, nei pana\u0161iuose bandymuose da\u017eniausiai fiksuojama \u017emon\u0117ms ar be\u017ed\u017eion\u0117ms, o sparta, kaip pabr\u0117\u017eiama publikacijoje, nebuvo pasiekta tikslumo s\u0105skaita.<\/p>\n
Svarbus metodikos akcentas buvo tai, kad u\u017eduotis nebuvo ver\u010diama atlikti kuo grei\u010diau. Varnoms suteikta pakankamai laiko, kad jos atsakyt\u0173 tada, kai jau\u010diasi u\u017etikrintos, tod\u0117l matuotas ne vien refleksas, o sprendimo pri\u0117mimo dinamika.<\/p>\n
Antroje eksperimento dalyje mokslininkai implantavo elektrodus ir registravo neuron\u0173 aktyvum\u0105 smegen\u0173 srityje, vadinamoje nidopallium caudolaterale, siejamoje su auk\u0161tesn\u0117mis pa\u017einimo funkcijomis. Atliekant u\u017eduot\u012f buvo stebimas 248 pavieni\u0173 neuron\u0173 aktyvumas.<\/p>\n
Nustatyta, kad neuron\u0173 signalai, susij\u0119 su art\u0117jan\u010diu pasirinkimu, pasirodydavo ma\u017edaug po 70 milisekund\u017ei\u0173 nuo to momento, kai ta\u0161kai prad\u0117davo jud\u0117ti. Sprendim\u0105 lemiantis veiksmas b\u016bdavo atliktas dar ma\u017edaug po 170 milisekund\u017ei\u0173, o tai rodo itin greit\u0105 informacijos apdorojim\u0105.<\/p>\n
\u201ePauk\u0161\u010diai remiasi rega atlikdami tikslius ir greitus manevrus skryd\u017eio metu, taip pat nukreipdami snap\u0105 \u012f objektus ie\u0161kodami maisto\u201c, \u2013 sak\u0117 Andreasas Niederis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pauk\u0161\u010di\u0173 smegenys skiriasi nuo \u017einduoli\u0173: jos neturi sluoksniuotos smegen\u0173 \u017eiev\u0117s, kuri \u017emon\u0117ms laikoma pagrindiniu auk\u0161to lygio informacijos integracijos centru. Vis d\u0117lto varnos pasiekia pana\u0161ias, o kai kuriais aspektais ir prana\u0161esnes skai\u010diavimo savybes per kitoki\u0105 nervini\u0173 grandini\u0173 architekt\u016br\u0105.<\/p>\n
Ankstesni darbai rodo, kad pauk\u0161\u010di\u0173 neuronai da\u017enai yra ma\u017eesni, tod\u0117l signalams tenka \u012fveikti trumpesnius atstumus, o smegen\u0173 audinyje gali b\u016bti didelis neuron\u0173 tankis. Tai siejama su dideliu apdorojimo efektyvumu ir gali paai\u0161kinti, kod\u0117l sprendimai tokiose u\u017eduotyse priimami taip greitai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f ribotumus: tyrime dalyvavo tik dvi varnos, tod\u0117l apibendrinant rezultat\u0105 visai r\u016b\u0161iai reikalingi platesni bandymai. Nepaisant to, darb\u0105 vertina kaip svarb\u0173 \u017eingsn\u012f ai\u0161kinantis, kaip pauk\u0161\u010di\u0173 smegenys, vystydamosi nepriklausomai nuo primat\u0173, pasiek\u0117 itin auk\u0161t\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mimo efektyvum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad varnos klasikiniame sprendim\u0173 pri\u0117mimo teste reagavo apie 235 ms ir grei\u010diu pranoko \u017emones bei be\u017ed\u017eiones, i\u0161laikydamos tikslum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3129,51119,44505,2571,33817,36503],"miestas":[],"class_list":["post-66376","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-neuromokslai","tag-pauksciu-intelektas","tag-science-zurnalas","tag-sprendimu-priemimas","tag-tiubingeno-universitetas","tag-varnos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66376","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66376"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66376\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66376"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66376"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66376"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66376"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}