{"id":66405,"date":"2026-10-30T13:31:01","date_gmt":"2026-10-30T13:31:01","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/30\/gamtos-atkurimas-stringa-cop17-finisuoja-itampoje-o-pinigu-planas-skesta-gincuose\/"},"modified":"2026-10-30T13:31:01","modified_gmt":"2026-10-30T13:31:01","slug":"gamtos-atkurimas-stringa-cop17-finisuoja-itampoje-o-pinigu-planas-skesta-gincuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/30\/gamtos-atkurimas-stringa-cop17-finisuoja-itampoje-o-pinigu-planas-skesta-gincuose\/","title":{"rendered":"Gamtos atk\u016brimas stringa: COP17 fini\u0161uoja \u012ftampoje, o pinig\u0173 planas sk\u0119sta gin\u010duose"},"content":{"rendered":"

Jungtini\u0173 Taut\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s konferencija COP17 Arm\u0117nijoje baigiama po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 \u012ftempt\u0173 deryb\u0173, ta\u010diau pagrindiniai sprendimai vis dar kabantys ore. Susitikimas Jerevane tapo tarpine patikra, kaip pasaulis vykdo 2022 metais priimt\u0105 Kunmingo ir Monrealio pasaulin\u0119 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s program\u0105 iki 2030 met\u0173.<\/p>\n

\u0160ios programos tikslai da\u017enai lyginami su Pary\u017eiaus susitarimu klimato srityje, ta\u010diau reali pa\u017eanga vertinama kaip per l\u0117ta. Derybininkai siekia u\u017ebaigti vadinam\u0105j\u012f Jerevano veiksm\u0173 paket\u0105, kuris tur\u0117t\u0173 pagreitinti atsilikusi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 ir sustiprinti \u0161ali\u0173 atskaitomyb\u0119.<\/p>\n

\u201eI\u0161 deryb\u0173 turime pamatyti konkre\u010dius prioritetus, bet kol kas to nematome\u201c, \u2013 sak\u0117 Greenpeace International atstov\u0117 Irene Wabiwa.<\/p>\n

Kiek pasaulis jau padar\u0117?<\/h2>\n

Iki 2030 met\u0173 \u0161alys yra \u012fsipareigojusios saugoti bent 30 proc. planetos sausumos ir j\u016br\u0173 teritorij\u0173. Naujausi tarptautiniai duomenys rodo, kad \u0161iuo metu saugoma ma\u017edaug 19 proc. sausumos ir vidaus vanden\u0173 bei apie 10 proc. vandenyn\u0173, tod\u0117l tikslas lieka toli.<\/p>\n

Kartu numatyta atkurti bent 30 proc. degradavusi\u0173 ekosistem\u0173, ta\u010diau \u010dia vaizdas nevienodas. Sausumoje pasiekta beveik pus\u0117 siekiamo tempo, o j\u016br\u0173 ir pakran\u010di\u0173 ekosistemose pa\u017eanga sudaro apie 23 proc., kai g\u0117lavandeni\u0173 ekosistem\u0173 atk\u016brimas vertinamas vos apie 5 proc., nors pabr\u0117\u017eiama, kad steb\u0117senos spragos gali i\u0161kraipyti skai\u010dius.<\/p>\n

Vienas svarbiausi\u0173 COP17 rezultat\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasaulin\u0117 pa\u017eangos per\u017ei\u016bra su ai\u0161kiomis rekomendacijomis, kaip atsilikim\u0105 paversti darbais. Vis d\u0117lto \u0161is dokumentas iki paskutini\u0173 valand\u0173 i\u0161lieka nepatvirtintas, o dalis delegacij\u0173 ragina keisti pa\u010di\u0105 konsensuso taisykl\u0119, kai keli\u0173 \u0161ali\u0173 nepritarimas gali sustabdyti sprendimus.<\/p>\n

Did\u017eiausia kli\u016btis \u2013 finansai<\/h2>\n

Jerevane ry\u0161kiausiai atsiskleid\u0117 pinig\u0173 problema: be didesnio ir stabilesnio finansavimo 2030 met\u0173 tikslai gali likti popieriniai. \u0160alys yra sutarusios iki 2030 met\u0173 mobilizuoti bent apie 180 mlrd. eur\u0173 per metus biologinei \u012fvairovei, ta\u010diau bendras metinis tr\u016bkumas vertinamas ma\u017edaug 628 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n

Vien ekosistem\u0173 atk\u016brimui, vertinant dabartines kryptis, investicijas tekt\u0173 didinti daugiau nei keturis kartus: nuo ma\u017edaug 57,5 mlrd. eur\u0173 iki apie 266 mlrd. eur\u0173 per metus iki 2030 met\u0173. Kaip viena kli\u016b\u010di\u0173 \u012fvardijama tai, kad ekonomin\u0117 gr\u0105\u017ea, pavyzd\u017eiui, potvyni\u0173 rizikos ma\u017e\u0117jimas, \u0161varesnis vanduo ar didesnis anglies kaupimas, da\u017enai pasimato tik po keleri\u0173 met\u0173.<\/p>\n

Konferencijos organizatoriai skelb\u0117, kad per derybas paskelbta daugiau nei 1,6 mlrd. eur\u0173 nauj\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, ta\u010diau tai t\u0117ra nedidel\u0117 reikaling\u0173 sum\u0173 dalis. Be to, gin\u010dai verda d\u0117l to, kas tur\u0117t\u0173 mok\u0117ti daugiau: Europos S\u0105junga ragina prisid\u0117ti ir turtingas kylan\u010dios ekonomikos \u0161alis, o dalis Persijos \u012flankos valstybi\u0173 tokiam po\u017ei\u016briui prie\u0161inasi.<\/p>\n

Klimatas, gamta ir invazin\u0117s r\u016b\u0161ys<\/h2>\n

COP17 darbotvark\u0117je akcentuojama, kad biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimas ir klimato kaita vienas kit\u0105 spartina, tod\u0117l vis da\u017eniau raginama derinti gamtos ir klimato planus. Tai apima ir vadinam\u0173j\u0173 trij\u0173 Rio konvencij\u0173, skirt\u0173 biologinei \u012fvairovei, klimatui ir dykum\u0117jimui, veiksm\u0173 suderinim\u0105 nacionaliniu lygmeniu.<\/p>\n

Kita ry\u0161ki tema \u2013 invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, kuri\u0173 plitim\u0105 skatina \u0161ylantis klimatas ir globali prekyba. COP17 jau pri\u0117m\u0117 sprendimus, kuriais raginama stiprinti ankstyv\u0105 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 aptikim\u0105, greito reagavimo sistemas, gerinti duomen\u0173 dalijim\u0105si ir palengvinti finansavimo bei technologij\u0173 prieig\u0105 \u0161alims, kovojan\u010dioms su \u0161ia gr\u0117sme.<\/p>\n

Konferencijai baigiantis dar laukiama galutini\u0173 sprendim\u0173 d\u0117l Jerevano veiksm\u0173 paketo ir kit\u0173 dokument\u0173, o taip pat d\u0117l kitos biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s konferencijos \u0161eiminink\u0117s 2028 metais. Deryb\u0173 baigtis parodys, ar pasaulis sugeb\u0117s pereiti nuo deklaracij\u0173 prie reali\u0173, finansais paremt\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

COP17 Jerevane baigiasi \u012ftampoje: \u0161alys pripa\u017e\u012fsta, kad tikslai iki 2030 met\u0173 atsilieka, o did\u017eiausia kli\u016btis i\u0161lieka finansavimo tr\u016bkumas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66406,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[685,37213,13345,7358,3686,6455,42271],"miestas":[],"class_list":["post-66405","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-biologine-ivairove","tag-cop17","tag-ekosistemu-atkurimas","tag-gamtos-apsauga","tag-invazines-rusys","tag-jungtines-tautos","tag-klimato-finansavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66405","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66405"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66405\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66406"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66405"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66405"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}