Astronomai prane\u0161\u0117 u\u017efiksav\u0119 rei\u0161kin\u012f, kuris iki \u0161iol nebuvo nei steb\u0117tas, nei prognozuotas: du skirting\u0173 tip\u0173 gama spinduli\u0173 pli\u016bpsniai \u012fvyko beveik ta pa\u010dia kryptimi, o juos skyr\u0117 vos keturios minut\u0117s. Vienas pli\u016bpsnis buvo trumpas, kitas ilgas, tod\u0117l toks derinys meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f nusistov\u0117jusiai klasifikacijai.<\/p>\n
Gama spinduli\u0173 pli\u016bpsniai laikomi vienais energingiausi\u0173 \u012fvyki\u0173 Visatoje, o j\u0173 spinduliuot\u0117 yra tokia intensyvi, kad j\u0105 patikimai fiksuoti galima tik i\u0161 kosmoso, nes \u017dem\u0117s atmosfera gama spindulius sugeria. D\u0117l to itin svarb\u016bs kosminiai teleskopai, kurie pirmieji aptinka signal\u0105 ir leid\u017eia ant\u017eeminiams prietaisams sekti bl\u0117stant\u012f \u0161vyt\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ne\u012fprastas atvejis, pavadintas GRB 160425A, buvo u\u017efiksuotas 2016 met\u0173 baland\u017eio 25 dien\u0105. Pirmin\u012f signal\u0105 aptiko Neilo Gehrelso \u201eSwift\u201c observatorija, o v\u0117liau keli teleskopai steb\u0117jo vadinam\u0105j\u012f pospind\u012f, padedant\u012f tiksliau nustatyti \u0161altinio viet\u0105 ir aplink\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, pirmasis pli\u016bpsnis truko apie 1,7 sekund\u0117s, o antrasis, prasid\u0117j\u0119s po keli\u0173 minu\u010di\u0173 pauz\u0117s, t\u0119s\u0117si apie 51,2 sekund\u0117s. Paprastai tokie laikai atitinka skirtingas pli\u016bpsni\u0173 kilmes: trumpieji da\u017eniau siejami su kompakti\u0161k\u0173 objekt\u0173 susijungimais, o ilgieji su masyvi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 branduolio kolapsu.<\/p>\n
Mokslininkai svarst\u0117, ar tai gal\u0117jo b\u016bti du visi\u0161kai nepriklausomi pli\u016bpsniai, kurie tiesiog sutapo laike ir dangaus kryptimi. Ta\u010diau tokio sutapimo tikimyb\u0117, remiantis tyrime pateiktais vertinimais, yra itin ma\u017ea, tod\u0117l labiau tik\u0117tina, kad abu signalai turi bendr\u0105 kilm\u0119.<\/p>\n
\u201eTai kol kas vienintelis \u017einomas \u012fvykis, turintis tokias keistas savybes\u201c, \u2013 sak\u0117 Honkongo universiteto astrofizikas Bingas Zhangas.<\/p>\n
\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117t\u0173si manyti, kad tai du nepriklausomi pli\u016bpsniai, bet tikimyb\u0117, kad jie \u012fvyks beveik tuo pat metu ir ta pa\u010dia kryptimi, tokia ma\u017ea, jog tenka pripa\u017einti bendr\u0105 kilm\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat nagrin\u0117jo versij\u0105, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti vieno pli\u016bpsnio netipi\u0161ka strukt\u016bra, pavyzd\u017eiui, trumpas pradinis impulsas su v\u0117lesne ilga uodega. Vis d\u0117lto ilga pauz\u0117 tarp signal\u0173 ir labai didel\u0117 antrosios dalies energija \u0161i\u0105 interpretacij\u0105 daro komplikuot\u0105.<\/p>\n
\u0160is atvejis svarbus tuo, kad jis gali prapl\u0117sti supratim\u0105 apie tai, kaip formuojasi gama spinduli\u0173 pli\u016bpsniai ir kaip patikimai pagal trukm\u0119 spr\u0119sti apie j\u0173 kilm\u0119. Pastaraisiais metais astronomijoje vis da\u017eniau remiamasi daugiakanale steb\u0117sena, kai kartu analizuojami gama ir rentgeno spinduliai, optinis pospindis, o kai kuriais atvejais ir gravitacin\u0117s bangos.<\/p>\n
Tokie reti \u012fvykiai ypa\u010d vertingi, nes leid\u017eia tikrinti teorinius modelius ekstremaliomis s\u0105lygomis ir geriau suprasti, kaip elgiasi med\u017eiaga \u0161alia juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 ar neutronini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dabartiniai scenarijai susiduria su rimtais sunkumais, tod\u0117l ateityje gali prireikti nauj\u0173 modeli\u0173 arba platesn\u0117s klasifikacijos.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c, o autoriai pa\u017eymi, kad pana\u0161i\u0173 atvej\u0173 paie\u0161kai ypa\u010d svarb\u016bs ilgalaikiai kosmini\u0173 observatorij\u0173 duomenys ir greita ant\u017eemini\u0173 teleskop\u0173 reakcija, leid\u017eianti u\u017efiksuoti bl\u0117stan\u010dius pospind\u017eius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai u\u017efiksavo du skirting\u0173 tip\u0173 gama spinduli\u0173 pli\u016bpsnius, kuriuos skyr\u0117 vos 4 minut\u0117s \u2013 toks atvejis gali keisti j\u0173 kilm\u0117s ai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66438,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5745,51168,13886,8531,46887,51169],"miestas":[],"class_list":["post-66437","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astrofizika","tag-gama-spinduliu-pliupsniai","tag-juodosios-skyles","tag-nature-astronomy","tag-neutronines-zvaigzdes","tag-swift-observatorija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66437","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66437"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66437\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66438"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66437"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66437"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66437"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66437"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}