I\u0161 pirmo \u017evilgsnio vandenyje pl\u016bduriuojan\u010dios organini\u0173 liekan\u0173 dalel\u0117s atrodo nereik\u0161mingos, ta\u010diau jos yra vienas svarbiausi\u0173 nat\u016brali\u0173 mechanizm\u0173, padedan\u010di\u0173 \u0161alinti angl\u012f i\u0161 vandenyno pavir\u0161iaus. Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad \u0161io proceso s\u0117km\u0119 gali lemti iki \u0161iol menkai vertinta savyb\u0117: daleli\u0173 lipnumas, arba klampumas.<\/p>\n
Mokslininkai analizavo vadinam\u0105j\u012f j\u016brin\u012f snieg\u0105, kuris neturi nieko bendra su su\u0161alusiu vandeniu. Tai mikroskopiniai organin\u0117s ir neorganin\u0117s med\u017eiagos gumul\u0117liai, sudaryti i\u0161 \u017euvusio planktono, organizm\u0173 liekan\u0173, gleivi\u0173, i\u0161mat\u0173 ir mineralini\u0173 daleli\u0173, kurie pama\u017eu leid\u017eiasi \u012f gelmes.<\/p>\n
\u0160ios sankaupos kelion\u0117s metu perne\u0161a angl\u012f, kuri anks\u010diau buvo \u201esuri\u0161ta\u201c j\u016br\u0173 organizm\u0173, ypa\u010d fitoplanktono, fotosintez\u0117s metu naudojan\u010dio anglies dioksid\u0105. Dalis med\u017eiagos pakeliui greitai suardoma mikroorganizm\u0173, tod\u0117l \u012f gilesnius vandenis nukeliauja ne visa anglis, o tik dalis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad j\u016brinis sniegas kasmet i\u0161 pavir\u0161ini\u0173 vanden\u0173 \u012f gelmes perkelia daugiau nei 10 mlrd. ton\u0173 anglies. Ma\u017edaug 2 mlrd. ton\u0173 pasiekia tok\u012f gyl\u012f, kuriame anglis gali i\u0161likti \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173, tod\u0117l net ir nedideli \u0161io mechanizmo poky\u010diai svarb\u016bs globaliems klimato modeliams.<\/p>\n
Nor\u0117dami suprasti, kas nulemia likusios dalies likim\u0105, mokslininkai suk\u016br\u0117 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f j\u016brin\u012f snieg\u0105 steb\u0117ti trimat\u0117je erdv\u0117je. Jie sujung\u0117 3D konfokalin\u0119 mikroskopij\u0105 su fluorescenciniais \u017eymenimis ir taip gal\u0117jo \u012fvertinti daleli\u0173 sandar\u0105 bei steb\u0117ti, kaip jas kolonizuoja bakterijos.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad mikroorganizmams lengviau \u012fsikurti ma\u017eiau lipniose daleli\u0173 vietose, ar\u010diau j\u0173 pavir\u0161iaus. Tir\u0161tesni, lipnesni fragmentai tampa sunkiau \u012fveikiama kli\u016btimi, tod\u0117l bakterijoms reikia daugiau laiko ir \u201edarbo\u201c, kad pasiekt\u0173 gilesnius sluoksnius.<\/p>\n
Laboratoriniai eksperimentai parod\u0117, kad labiau lipnios dalel\u0117s skyla l\u0117\u010diau ir v\u0117liau subyra \u012f smulkesnius fragmentus. Kompiuterin\u0117s simuliacijos leido daryti i\u0161vad\u0105, kad d\u0117l to jos turi daugiau \u0161ans\u0173 nusileisti \u012f didesn\u012f gyl\u012f, kur anglis gali b\u016bti ilgai \u201eu\u017ekonservuota\u201c.<\/p>\n
Vertinimai rodo, kad didelio klampumo dalel\u0117s \u012f gil\u0173 vandenyn\u0105 gali nune\u0161ti daugiau nei \u0161e\u0161is kartus daugiau anglies nei ma\u017eo klampumo dalel\u0117s. Tai rei\u0161kia, kad vien daleli\u0173 fizin\u0117s savyb\u0117s gali i\u0161 esm\u0117s pakeisti, kiek anglies galiausiai sugr\u012f\u017eta \u012f apytak\u0105 ir kiek ilgam pa\u0161alinama i\u0161 sistemos.<\/p>\n
\u0160ios \u012f\u017evalgos aktualios tobulinant anglies apytakos vandenynuose modelius, kurie naudojami prognozuojant klimato kaitos scenarijus. Jei mokslininkai ir toliau tikslins, kokios dalel\u0117s ir kokiomis s\u0105lygomis efektyviausiai \u201eu\u017erakina\u201c angl\u012f, bus lengviau \u012fvertinti ir vandenyn\u0173 vaidmen\u012f l\u0117tinant \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad j\u016brinio sniego daleli\u0173 klampumas lemia, kiek anglies nus\u0117da \u012f gelmes ir gali i\u0161likti \u0161imtus met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66524,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[31466,32300,51228,673,4571,11925],"miestas":[],"class_list":["post-66523","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-ciklas","tag-fitoplanktonas","tag-jurinis-sniegas","tag-klimato-kaita","tag-mikroorganizmai","tag-vandenynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66523","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66523"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66523\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66523"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66523"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66523"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66523"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}