Naujas genetinis tyrimas atkuria vien\u0105 \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 \u017emonijos migracij\u0173 istorij\u0173: rasti ypa\u010d artimi ry\u0161iai tarp vietini\u0173 Havaj\u0173 gyventoj\u0173 ir Rapa Nui, dar vadinamos Velyk\u0173 sala, bendruomeni\u0173. Mokslininkai teigia, kad \u0161ie pana\u0161umai DNR rodo realius kontaktus ir \u017emoni\u0173 jud\u0117jim\u0105 per mil\u017eini\u0161kus Ramiojo vandenyno atstumus.<\/p>\n
Skai\u010diai \u012fsp\u016bdingi: Havajus ir Rapa Nui skiria apie 7 000 kilometr\u0173. Vis d\u0117lto Polinezijos j\u016brininkai \u0161imtme\u010dius keliavo tarp sal\u0173, naudodami dviej\u0173 korpus\u0173 kanojas, i\u0161manydami v\u0117jus, sroves, \u017evaig\u017edynus ir tolim\u0173 sausum\u0173 orientyrus.<\/p>\n
Analiz\u0119 atlik\u0119 Stanfordo universiteto ir partneri\u0173 tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si \u0161iuolaikini\u0173 Polinezijos gyventoj\u0173 genetiniais duomenimis. Jie nagrin\u0117jo viso genomo informacij\u0105 i\u0161 daugiau nei 1 000 asmen\u0173, \u012ftraukdami papildomus duomenis i\u0161 Rapa Nui, Havaj\u0173, Samoa ir Tongos.<\/p>\n
Taikydami skai\u010diavimo metodus, leid\u017eian\u010dius aptikti bendrus prot\u0117vius pagal DNR pana\u0161umus, mokslininkai \u012fvertino, kaip gal\u0117jo vykti migracijos bangos. Tiesiogini\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 apie keliones i\u0161 Rapa Nui \u012f Havajus n\u0117ra, tod\u0117l genetika tapo pagrindiniu \u0161i\u0173 s\u0105saj\u0173 argumentu.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skiriamas ir galimas svarbus vaidmuo Mangarevai, salai, kurios gyventoj\u0173 genetiniai pana\u0161umai pasirod\u0117 reik\u0161mingi ai\u0161kinant ry\u0161ius tarp dviej\u0173 nutolusi\u0173 populiacij\u0173. Tai leid\u017eia svarstyti, kad migracijos gal\u0117jo vykti etapais, o ne vienu nenutr\u016bkstamu reisu.<\/p>\n
Toks scenarijus dera su pla\u010diau \u017einomu Polinezijos kolonizacijos vaizdu: jud\u0117jimu nuo Samoa ir Fid\u017eio per Tong\u0105, Kuko salas bei Draugijos salas, \u012fskaitant Tahit\u012f, iki Rapa Nui. Nauji duomenys rodo, kad istorija gal\u0117jo nesibaigti ties rytiniu Polinezijos pakra\u0161\u010diu.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia vadinam\u0105j\u012f \u012fk\u016br\u0117jo efekt\u0105, kai nauj\u0105 populiacij\u0105 sudaro nedidel\u0117 grup\u0117 \u017emoni\u0173, atsine\u0161anti tik dal\u012f pradin\u0117s genetin\u0117s \u012fvairov\u0117s. Kartojantis tokiems persik\u0117limams tarp sal\u0173, vieni genetiniai variantai gali i\u0161plisti, o kiti i\u0161nykti.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, \u012fk\u016br\u0117jo efektai vietin\u0117se ryt\u0173 Polinezijos populiacijose, \u012fskaitant Havajus, gali b\u016bti daugiau nei de\u0161imt kart\u0173 stipresni nei nagrin\u0117tose europin\u0117s kilm\u0117s populiacijose. Tai svarbu ne tik istorijos rekonstrukcijai, bet ir medicinai, nes ma\u017eesn\u0117 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 gali didinti kai kuri\u0173 paveldim\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Tyrime minimi gen\u0173 variantai, susij\u0119 su reg\u0117jimo sutrikimais ar DNR taisymo mechanizmais, pavyzd\u017eiui, ADAMTSL4, PDE6B ir FAN1. Tyr\u0117jai akcentuoja, kad tokios \u012f\u017evalgos gali pad\u0117ti tiksliau vertinti rizikas ir planuoti tolesnius sveikatos tyrimus bendruomen\u0117se, kuri\u0173 populiacijos istorija buvo pa\u017eym\u0117ta ma\u017e\u0173 grupi\u0173 migracijomis.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, genetiniai duomenys leid\u017eia pamatyti tai, ko nepaliko ra\u0161ytiniai \u0161altiniai: keliones, kontaktus ir bendr\u0105 prot\u0117vi\u0173 istorij\u0105, susiformavusi\u0105 Ramiajame vandenyne. Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Science.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Genetiniai duomenys rodo artim\u0105 vietini\u0173 Havaj\u0173 ir Rapa Nui ry\u0161\u012f, atskleid\u017eiant\u012f migracijas per 7 000 km ir galimas pasekmes sveikatai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66526,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2238,2239,14043,33531,38909,33379,880],"miestas":[],"class_list":["post-66525","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dnr-tyrimai","tag-genetika","tag-havajai","tag-ikurejo-efektas","tag-migracijos","tag-polinezija","tag-rapa-nui"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66525","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66525"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66525\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66526"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66525"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66525"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66525"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66525"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}