{"id":66642,"date":"2026-10-31T04:13:52","date_gmt":"2026-10-31T04:13:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/milijonas-zmoniu-issitikrino-sveikata-gydytojai-ispeja-kurios-bedos-plinta-sparciausiai\/"},"modified":"2026-10-31T04:13:52","modified_gmt":"2026-10-31T04:13:52","slug":"milijonas-zmoniu-issitikrino-sveikata-gydytojai-ispeja-kurios-bedos-plinta-sparciausiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/milijonas-zmoniu-issitikrino-sveikata-gydytojai-ispeja-kurios-bedos-plinta-sparciausiai\/","title":{"rendered":"Milijonas \u017emoni\u0173 i\u0161sitikrino sveikat\u0105: gydytojai \u012fsp\u0117ja, kurios b\u0117dos plinta spar\u010diausiai"},"content":{"rendered":"<h2>Tyrimas atskleid\u0117 pavojing\u0105 tendencij\u0105<\/h2>\n<p>Daugiau nei 1 000 000 \u017emoni\u0173 sveikatos patikr\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 rizikos veiksniai i\u0161lieka itin paplit\u0119. Tyrimo i\u0161vadose akcentuojama, kad daugeliui nustatyt\u0173 pakitim\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 neb\u016bdingi ai\u0161k\u016bs simptomai.<\/p>\n<p>Analiz\u0117je skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161m\u0117s, b\u016bdingos hipertenzijai. Dar da\u017eniau nustatyti lipid\u0173 apykaitos sutrikimai, susij\u0119 su padid\u0117jusiu cholesteroliu, jie paveik\u0117 daugiau nei 60 proc. dalyvi\u0173.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tyl\u016bs rodikliai pavojingi<\/h2>\n<p>Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis ir pakit\u0119s cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, tod\u0117l vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia skland\u017eiai. B\u016btent d\u0117l to gydytojai pabr\u0117\u017eia profilaktini\u0173 tyrim\u0173 svarb\u0105, ypa\u010d kai rizikos veiksniai kaupiasi met\u0173 metus.<\/p>\n<p>Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, \u0161irdies nepakankamumo ir inkst\u0173 pa\u017eeidimo tikimyb\u0119. Padid\u0117j\u0119s ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolis, da\u017enai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagysli\u0173 sienel\u0117se formuojasi plok\u0161tel\u0117s, galin\u010dios susiaurinti spind\u012f ir sukelti \u016bmias komplikacijas.<\/p>\n<p>Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nerei\u0161kia nei\u0161vengiamos ligos, ta\u010diau rizika did\u0117ja priklausomai nuo am\u017eiaus, r\u016bkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. D\u0117l to svarbiausia ne tik i\u0161sitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, \u012fvertinant bendr\u0105 rizikos profil\u012f.<\/p>\n<h2>Augantis svoris ir pilvinis nutukimas<\/h2>\n<p>Tyrime i\u0161skiriama ir kita da\u017ena problema, per didel\u0117 k\u016bno mas\u0117. Nutukimas, vertinant pagal k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvi\u0173, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimt\u012f, fiksuotas net ma\u017edaug trims ketvirtadaliams tirt\u0173j\u0173.<\/p>\n<p>Medikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolini\u0173 sutrikim\u0173 rizika, \u012fskaitant atsparum\u0105 insulinui, 2 tipo cukrin\u012f diabet\u0105, hipertenzij\u0105 ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligas. D\u0117l to vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama liemens apimties svarba, nes vien k\u016bno mas\u0117s indeksas ne visada tiksliai atspindi rizik\u0105.<\/p>\n<p>Riebalinis audinys n\u0117ra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormon\u0173, u\u017edegimini\u0173 proces\u0173 ir apykaitos reguliavime. Po menopauz\u0117s jis taip pat tampa reik\u0161minga estrogen\u0173 susidarymo vieta, tod\u0117l perteklinis riebalinis audinys gali tur\u0117ti platesni\u0173 padarini\u0173 nei vien svorio pokytis.<\/p>\n<h2>Inkst\u0173 funkcija, \u0161lapimo r\u016bg\u0161tis ir PSA<\/h2>\n<p>Analiz\u0117je nurodoma, kad ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tam tirtajam nustatytas suma\u017e\u0117j\u0119s eGFR rodiklis, ma\u017eesnis nei 60 ml per minut\u0119. \u0160is rodiklis naudojamas inkst\u0173 filtracijos funkcijai \u012fvertinti, ta\u010diau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.<\/p>\n<p>Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad l\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga da\u017eniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai i\u0161lieka ma\u017eiausiai tris m\u0117nesius arba yra kit\u0173 organo pa\u017eeidimo \u012frodym\u0173. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti joki\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l rizikos grup\u0117ms, ypa\u010d sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.<\/p>\n<p>Dar viena da\u017enai nustatyta problema, padid\u0117jusi \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties koncentracija, ji fiksuota ma\u017edaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, ta\u010diau daliai \u017emoni\u0173 gali b\u016bti susijusi su podagros i\u0161sivystymu.<\/p>\n<p>Vyr\u0173 grup\u0117je daliai tirt\u0173j\u0173 nustatytas padid\u0117j\u0119s PSA rodiklis, naudojamas prostatos lig\u0173 diagnostikoje. Specialistai primena, kad padid\u0117j\u0119s PSA automati\u0161kai nerei\u0161kia prostatos v\u0117\u017eio, ta\u010diau toks rezultatas visada tur\u0117t\u0173 b\u016bti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.<\/p>\n<h2>Skirtumai tarp vyr\u0173 ir moter\u0173<\/h2>\n<p>Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirt\u0173 \u017emoni\u0173 moterys sudar\u0117 apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moter\u0173 aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos da\u017eniau pasinaudoja galimybe i\u0161sitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.<\/p>\n<p>Kartu pa\u017eymima, kad dauguma nustatyt\u0173 rizikos veiksni\u0173 da\u017eniau pasitaik\u0117 vyrams. Jiems da\u017eniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipid\u0173 apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepen\u0173 rodikli\u0173 pakitimai ir padid\u0117jusi \u0161lapimo r\u016bg\u0161tis.<\/p>\n<h2>K\u0105 praktikoje rei\u0161kia prevencija<\/h2>\n<p>Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad kraujosp\u016bd\u012f verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo am\u017eiaus, o padid\u0117jusios reik\u0161m\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamik\u0105. Taip pat rekomenduojama periodi\u0161kai tikrinti cholesterolio ir gliukoz\u0117s rodiklius, o tyrim\u0173 da\u017enum\u0105 derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.<\/p>\n<p>Kasdieniai \u012fpro\u010diai i\u0161lieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir ma\u017eesnis druskos, prid\u0117tinio cukraus bei so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiekis gali pad\u0117ti ma\u017einti rizik\u0105. Svarbus ir miegas, nes l\u0117tinis miego tr\u016bkumas siejamas su prastesne kraujosp\u016bd\u017eio, apetito ir med\u017eiag\u0173 apykaitos kontrole.<\/p>\n<p>\u201eTyrimo rezultatai rodo, kad \u017emon\u0117s per da\u017enai i\u0161sitiria per v\u0117lai, jau atsiradus simptomams, nors did\u017eiausia prevencijos vert\u0117 yra tada, kai ji u\u017eb\u0117ga ligai u\u017e aki\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. Jakub Swad\u017aba, apibendrindamas analiz\u0117s i\u0161vadas.<\/p>\n<p>Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tokie duomenys dera su platesn\u0117mis visuomen\u0117s sveikatos tendencijomis, kai did\u017eiausi\u0105 na\u0161t\u0105 sveikatos sistemoms sudaro l\u0117tin\u0117s neinfekcin\u0117s ligos, ypa\u010d \u0161irdies ir kraujagysli\u0173. Ankstyvas rizikos veiksni\u0173 nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo b\u016bdo korekcijos i\u0161lieka veiksmingiausios priemon\u0117s ma\u017einant sunki\u0173 komplikacij\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Milijono patikrint\u0173 \u017emoni\u0173 analiz\u0117 rodo: hipertenzija, cholesterolis ir pilvinis nutukimas da\u017en\u0117ja, o b\u0117dos ilgai b\u016bna be simptom\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[1683,2064,2223,1247,23728,9070,277],"miestas":[],"class_list":["post-66642","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-cholesterolis","tag-hipertenzija","tag-inkstu-ligos","tag-nutukimas","tag-pilvinis-nutukimas","tag-profilaktiniai-tyrimai","tag-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66642","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66642"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66642\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66642"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66642"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66642"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66642"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}