Antarktidos j\u016bros ledo plotui per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f spar\u010diai ma\u017e\u0117jant, mokslininkai fiksuoja ry\u0161kius poky\u010dius Piet\u0173 vandenyne. Naujausi tyrimai rodo, kad silpn\u0117ja procesai, kurie tarsi mil\u017eini\u0161kas vandenyno \u201eliftas\u201c t\u016bkstan\u010dius met\u0173 k\u0117l\u0117 ir skirst\u0117 \u0161ilum\u0105, deguon\u012f bei maistines med\u017eiagas link Atlanto.<\/p>\n
Moksliniame darbe, publikuotame \u017eurnale \u201eNature Climate Change\u201c, daug d\u0117mesio skiriama Antarktinei tarpinei vandens masei. Tai \u0161altas, deguonies turtingas vanduo, susiformuojantis aplink Antarktid\u0105 ma\u017edaug 700\u20131 200 metr\u0173 gylyje ir v\u0117liau sklindantis \u012f Atlanto, Ram\u0173j\u012f ir Indijos vandenynus.<\/p>\n
\u201e\u0160is vanduo yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 mechanizm\u0173, padedan\u010di\u0173 vandenynui perne\u0161ti \u0161ilum\u0105, angl\u012f, deguon\u012f ir maistines med\u017eiagas i\u0161 piet\u0173 \u012f tropikus\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n
Pastaraisiais metais \u0161i vandens mas\u0117 tapo s\u016bresn\u0117, tankesn\u0117 ir linkusi slinkti \u012f didesn\u012f gyl\u012f. Mokslinink\u0173 vertinimu, tokie poky\u010diai gali pakeisti, kaip efektyviai Piet\u0173 vandenynas atskiria \u0161iltesnius pavir\u0161inius sluoksnius nuo \u0161alt\u0173 gelmi\u0173, o kartu ir tai, kur \u201esukaupiama\u201c perteklin\u0117 \u0161iluma.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 yra sezoninis j\u016bros ledo tirpsmas. \u012eprastai vasar\u0105 tirpstantis ledas \u012f Piet\u0173 vandenyn\u0105 i\u0161leid\u017eia g\u0117lo vandens, kuris praskied\u017eia pavir\u0161in\u012f sluoksn\u012f ir palaiko ma\u017eesn\u012f druskingum\u0105, reikaling\u0105 \u0161iai cirkuliacijai veikti stabiliai.<\/p>\n
Ta\u010diau po 2014 metais pasiekto rekordinio ledo ploto, apie 2016 metus situacija pasikeit\u0117: ledas \u0117m\u0117 trauktis smarkiai ir greitai. Ma\u017eiau ledo rei\u0161kia ma\u017eiau g\u0117lo vandens \u012ftek\u0117jimo, tod\u0117l pavir\u0161iniai sluoksniai darosi s\u016bresni, o tai kei\u010dia vandens tank\u012f ir jo \u201enus\u0117dimo\u201c gyl\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad per de\u0161imtmet\u012f \u0161io sluoksnio druskingumas did\u0117ja ma\u017edaug 0,005 gramo druskos kilogramui vandens. Nors skai\u010dius atrodo ma\u017eas, per ilgesn\u012f laik\u0105 toks pokytis gali reik\u0161mingai pakeisti vandens mas\u0117s savybes ir jos jud\u0117jim\u0105 tarp vandenyn\u0173.<\/p>\n
K\u0105 tai gali reik\u0161ti klimatui?<\/p>\n
Pasaulio vandenynai sugeria didel\u0119 dal\u012f perteklin\u0117s \u0161ilumos ir anglies dioksido, susidaran\u010di\u0173 d\u0117l \u017emogaus veiklos, tod\u0117l cirkuliacijos poky\u010diai turi tiesiogini\u0173 pasekmi\u0173 klimatui. Jei Piet\u0173 vandenyne ma\u017eiau efektyviai perskirstoma \u0161iluma, dalis jos gali b\u016bti sukaupta kituose sluoksniuose ar regionuose, o tai gali paveikti ir Atlanto dinamik\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pasikeit\u0119s \u0161ilumos kaupimas Piet\u0173 vandenyne gali dar labiau skatinti j\u016bros ledo nykim\u0105, taip sukuriant savoti\u0161k\u0105 u\u017edar\u0105 rat\u0105. Be to, tokie poslinkiai gali tur\u0117ti \u012ftakos audr\u0173 trajektorijoms, krituli\u0173 pasiskirstymui ir regioniniam j\u016bros lygiui, nes tai susij\u0119 su tuo, kur ir kiek \u0161ilumos i\u0161laiko vandenynas.<\/p>\n
Istoriniai precedentai ir greitis<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, pana\u0161\u016bs poky\u010diai \u017dem\u0117s klimato istorijoje gal\u0117jo vykti paskutinio tarpledynme\u010dio pabaigoje, ma\u017edaug prie\u0161 130 000 met\u0173. Vis d\u0117lto esminis skirtumas yra tempas: tada transformacijos vyko per t\u016bkstan\u010dius met\u0173, o dabar ry\u0161k\u016bs poslinkiai stebimi per kelis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Tai didina neapibr\u0117\u017etum\u0105 d\u0117l artimiausi\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 pasekmi\u0173, nes ekosistemos ir klimato sistema paprastai prisitaiko prie l\u0117tesni\u0173 poky\u010di\u0173. Spartesn\u0117 dinamika rei\u0161kia didesn\u0119 rizik\u0105, kad reakcijos bus staigesn\u0117s ir sunkiau prognozuojamos.<\/p>\n
Platesnis kontekstas: vandenyn\u0173 \u201esveikata\u201c<\/p>\n
Piet\u0173 vandenyno poky\u010diai sutampa su kitomis pasaulin\u0117mis tendencijomis. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrim\u0173 rodo, kad vandenynuose, e\u017eeruose ir up\u0117se ma\u017e\u0117ja i\u0161tirpusio deguonies, o \u0161\u012f proces\u0105 sieja su \u0161ilt\u0117jimu, tar\u0161a, biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimu ir vanden\u0173 r\u016bg\u0161t\u0117jimu.<\/p>\n
Deguonis ir cirkuliacija yra glaud\u017eiai susij\u0119: kai vanduo pras\u010diau mai\u0161osi ir l\u0117\u010diau atsinaujina, giluminiai sluoksniai gali b\u016bti pras\u010diau apr\u016bpinami deguonimi. D\u0117l to poky\u010diai aplink Antarktid\u0105 stebimi ne tik kaip regionin\u0117 problema, bet ir kaip signalas apie visos planetos klimato sistemos poky\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidos j\u016bros ledui spar\u010diai traukiantis, mokslininkai fiksuoja l\u0117t\u0117jant\u012f vandenyno \u201elift\u0105\u201c, galint\u012f keisti Atlanto \u0161ilumos ir deguonies balans\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[4540,8415,101,4816,673,33798,44690],"miestas":[],"class_list":["post-66654","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-antarktida","tag-atlanto-vandenynas","tag-ekologija","tag-juros-ledas","tag-klimato-kaita","tag-pietu-vandenynas","tag-vandenynu-cirkuliacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66654","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66654"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66654\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66654"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66654"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66654"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66654"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}