{"id":66664,"date":"2026-10-31T11:50:27","date_gmt":"2026-10-31T11:50:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/cernobylio-benamiai-sunys-nustebino-mokslininkus-paaiskejo-kas-keicia-ju-genus\/"},"modified":"2026-10-31T11:50:27","modified_gmt":"2026-10-31T11:50:27","slug":"cernobylio-benamiai-sunys-nustebino-mokslininkus-paaiskejo-kas-keicia-ju-genus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/10\/31\/cernobylio-benamiai-sunys-nustebino-mokslininkus-paaiskejo-kas-keicia-ju-genus\/","title":{"rendered":"\u010cernobylio benamiai \u0161unys nustebino mokslininkus: paai\u0161k\u0117jo, kas kei\u010dia j\u0173 genus"},"content":{"rendered":"<p>Pra\u0117jus beveik keturiems de\u0161imtme\u010diams po \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s avarijos, vadinamojoje u\u017edarojoje zonoje gyvenantys \u0161unys tapo netik\u0117tu mokslo tyrim\u0173 objektu. Naujesni genomo tyrimai rodo, kad \u0161un\u0173 grup\u0117s \u0161alia elektrin\u0117s ir u\u017e keliolikos kilometr\u0173, \u010cernobylio mieste, geneti\u0161kai ai\u0161kiai skiriasi.<\/p>\n<p>Po 1986 met\u0173 evakuacijos daugelis gyventoj\u0173 buvo priversti palikti augintinius, o v\u0117liau dalis gyv\u016bn\u0173 buvo naikinami siekiant suvaldyti rizikas u\u017eter\u0161toje teritorijoje. Vis d\u0117lto dalis \u0161un\u0173 i\u0161gyveno ir ilgainiui suformavo stabilias populiacijas, kurios dabar vertinamos kaip keli\u0173 \u0161imt\u0173 individ\u0173.<\/p>\n<h2>Kas i\u0161 ties\u0173 lemia skirtumus?<\/h2>\n<p>Ankstesn\u0117s hipotez\u0117s leido manyti, kad genetinius skirtumus gal\u0117jo sukelti radiacijos nulemtos mutacijos. Ta\u010diau v\u0117lesn\u0117 analiz\u0117, publikuota 2024 metais, nerado \u012frodym\u0173, kad b\u016btent mutacijos b\u016bt\u0173 pagrindinis variklis, tod\u0117l mokslininkai ie\u0161kojo kit\u0173 paai\u0161kinim\u0173.<\/p>\n<p>Naujausiame darbe mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama populiacij\u0173 genetik\u0117s Megan Dillon i\u0161 \u0160iaur\u0117s Karolinos valstijos universiteto, i\u0161tyr\u0117 106 \u0161un\u0173 viso genomo sekoskaitos duomenis. M\u0117giniai buvo surinkti 2018\u20132019 metais i\u0161 \u0161un\u0173 prie elektrin\u0117s ir i\u0161 \u0161un\u0173, gyvenusi\u0173 ma\u017edaug 16 kilometr\u0173 atstumu.<\/p>\n<p>\u201eNor\u0117jome patikrinti du didelio masto evoliucijos veiksnius: ar skirtumus paai\u0161kina atranka, ar jie atsirado d\u0117l genetinio dreifo izoliuotoje populiacijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Megan Dillon.<\/p>\n<h2>U\u017euominos apie nat\u016brali\u0105 atrank\u0105<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai teigia aptik\u0119 signal\u0173, kad poky\u010diai telkiasi konkre\u010diuose genomo regionuose. Jie yra netoli gen\u0173, siejam\u0173 su l\u0105steli\u0173 veikla ir atsinaujinimu, imuniniais procesais, infekcini\u0173 lig\u0173 rizika bei v\u0117\u017eio biologija.<\/p>\n<p>Tokie radiniai labiau atitinka nat\u016bralios, kryptingos atrankos scenarij\u0173, kai tam tikri jau egzistuojantys genetiniai variantai populiacijoje da\u017en\u0117ja tod\u0117l, kad padeda geriau i\u0161gyventi ir daugintis aplinkoje, kurioje yra \u012fvairi\u0173 toksini\u0173 veiksni\u0173. Kitaip tariant, tai neb\u016btinai rei\u0161kia, kad radiacija suk\u016br\u0117 naujus genetinius poky\u010dius, bet gal\u0117jo atrinkti tuos individus, kurie nuo pat prad\u017ei\u0173 tur\u0117jo palankesn\u012f genetin\u012f pagrind\u0105.<\/p>\n<p>\u201eMes nesakome, kad aplinka b\u016btinai pakeit\u0117 \u0161un\u0173 genom\u0105 taip, jog jie prisitaikyt\u0173. Tik\u0117tina, kad i\u0161gyveno tie, kurie jau tur\u0117jo tinkam\u0105 genetin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir variantus, suteikian\u010dius didesn\u012f atsparum\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 genetikas Matthew Breen.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu dabar?<\/h2>\n<p>\u010cernobylio u\u017edaroji zona laikoma savoti\u0161ka gamtine laboratorija, nes joje ilg\u0105 laik\u0105 beveik nebuvo nuolatin\u0117s \u017emogaus veiklos, ta\u010diau i\u0161liko radiologinis ir cheminis fonas. Tokiose s\u0105lygose gyvenan\u010dios populiacijos leid\u017eia atskirti, kas labiau veikia laukini\u0173 ar sulauk\u0117jusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 evoliucij\u0105: atsitiktinumas, izoliacija, migracija, ar kryptinga atranka.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dabartiniai duomenys dar neleid\u017eia galutinai teigti, jog nustatyti signalai yra tiesioginis prisitaikymo \u012frodymas. Vis d\u0117lto jie suteikia ai\u0161kesn\u0119 krypt\u012f tolesniems darbams, kurie gal\u0117t\u0173 sieti genetines u\u017euominas su realiais biologiniais po\u017eymiais, pavyzd\u017eiui, imunin\u0117s sistemos veikla, atsparumu infekcijoms ar su u\u017eter\u0161tumu susijusia rizika sveikatai.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eGenes\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nauji genomo tyrimai rodo, kad \u0161unys prie \u010cernobylio elektrin\u0117s geneti\u0161kai skiriasi nuo gyvenan\u010di\u0173 toliau, o prie\u017eastis gali b\u016bti nat\u016brali atranka.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66665,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[704,2239,4737,2337,51334,831,51333],"miestas":[],"class_list":["post-66664","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-cernobylis","tag-genetika","tag-naturali-atranka","tag-radiacija","tag-siaures-karolinos-valstijos-universitetas","tag-sunys","tag-ukrainos-istorija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66664","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66664"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66664\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66665"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66664"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66664"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66664"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66664"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}