Ramiojo vandenyno gelm\u0117se mokslininkai aptiko did\u017eiausi\u0105 iki \u0161iol \u017einom\u0105 kempin\u0119, kurios matmenys prilygsta nedideliam \u0161eimos automobiliui. Radinys u\u017efiksuotas 2 130 metr\u0173 gylyje, Papah\u0101naumoku\u0101kea j\u016br\u0173 nacionalinio paminklo teritorijoje, kai ekspedicij\u0105 vykd\u0117 NOAA komanda.<\/p>\n
Kempin\u0117 buvo i\u0161matuota nuotoliniu b\u016bdu valdomu aparatu, o tikslum\u0105 u\u017etikrino ant \u012fra\u0161o projektuojami du lygiagret\u016bs lazerio spinduliai. NOAA pateikiami duomenys rodo, kad kolonija siek\u0117 apie 3,7 metro ilg\u012f, 2,1 metro plot\u012f ir 1,5 metro auk\u0161t\u012f.<\/p>\n
Did\u017eiulis gyv\u016bnas pasteb\u0117tas tyrim\u0173 laive \u201eOkeanos Explorer\u201c vykdytos ekspedicijos metu, naudojant ROV \u201eDeep Discoverer\u201c. Papildomi vaizdai i\u0161 kito \u012frenginio pad\u0117jo \u012fvertinti bendr\u0105 ilg\u012f ir kempin\u0117s form\u0105, kuri primin\u0117 sud\u0117tingai susirauk\u0161l\u0117jusias klostes.<\/p>\n
Toks dydis pranoko ankstesnius apra\u0161ytus rekordus, tarp j\u0173 ir stiklin\u0117s kempin\u0117s kolonijas, rastas prie vakarin\u0117s Kanados pakrant\u0117s. Vis d\u0117lto \u0161is radinys i\u0161siskiria ne tik apimtimi, bet ir tuo, kad jo kilm\u0117 iki galo neatskleista.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161 pa\u010dios mil\u017eini\u0161kos kempin\u0117s m\u0117ginio nepa\u0117m\u0117, ta\u010diau netoliese surinko ma\u017eesn\u012f egzempliori\u0173, kuris, j\u0173 vertinimu, gal\u0117jo priklausyti tai pa\u010diai r\u016b\u0161iai. Mikroskopu i\u0161tyrus skeletines strukt\u016bras, vadinamas spikul\u0117mis, nustatyta, kad ji priskirtina Rossellidae \u0161eimai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tiksli r\u016b\u0161is liko ne\u012fvardyta, o per 18 n\u0117rim\u0173 ekspedicijos metu pasteb\u0117ti tik du pana\u0161\u016bs individai. Tai rodo, kad organizmas gali b\u016bti retas, gyventi labai specifin\u0117mis s\u0105lygomis arba tiesiog b\u016bti sunkiai aptinkamas d\u0117l did\u017eiuli\u0173, menkai i\u0161tirt\u0173 vandenyn\u0173 plot\u0173.<\/p>\n
Vienas did\u017eiausi\u0173 klausim\u0173 i\u0161lieka kempin\u0117s am\u017eius, nes tiksliai pasakyti, kiek laiko reikia u\u017eaugti iki toki\u0173 matmen\u0173, kol kas ne\u012fmanoma. NOAA pabr\u0117\u017eia, kad giliavanden\u0117s ekosistemos da\u017enai pasi\u017eymi l\u0117tais augimo tempais, tod\u0117l kai kurie organizmai gali b\u016bti itin seni.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs tyrimai su kitomis didel\u0117mis kempin\u0117mis rodo \u012fsp\u016bdingas ilgaam\u017ei\u0161kumo ribas: mokslin\u0117je literat\u016broje apra\u0161yta, kad kai kurie mil\u017eini\u0161k\u0173 statinini\u0173 kempini\u0173 individai teori\u0161kai gali siekti daugiau nei 2 300 met\u0173 am\u017ei\u0173. Ar giliavanden\u0117 stiklin\u0117 kempin\u0117 gyvena pana\u0161iai ilgai, kol kas lieka atviras klausimas.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eioji planetos dalis yra giliavanden\u0117s teritorijos, o nema\u017ea j\u0173 dalis teb\u0117ra prakti\u0161kai nei\u0161tirta. D\u0117l to tokie atradimai laikomi priminimu, kiek daug biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ir dar neapra\u0161yt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gali sl\u0117ptis vandenyn\u0173 dugne.<\/p>\n
\u201eDid\u017eioji m\u016bs\u0173 planetos dalis yra giliuose vandenyse, o did\u017eioji j\u0173 dalis dar niekada nebuvo i\u0161tirta\u201c, \u2013 sak\u0117 NOAA j\u016br\u0173 biologas Danielis Wagneris.<\/p>\n
\u201eTokios did\u017eiul\u0117s ir, tik\u0117tina, labai senos kempin\u0117s atradimas parodo, kiek daug dar galime su\u017einoti tyrin\u0117dami gili\u0105 ir ma\u017eai paliest\u0105 aplink\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 apra\u0161ymas apie \u0161\u012f radin\u012f buvo publikuotas 2016 metais \u017eurnale \u201eMarine Biodiversity\u201c. Nors nuo atradimo pra\u0117jo daugiau nei de\u0161imtmetis, kempin\u0117s r\u016b\u0161is ir am\u017eius vis dar kelia klausim\u0173, o tolesniems atsakymams reik\u0117t\u0173 papildom\u0173 ekspedicij\u0173 ir m\u0117gini\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NOAA Ramiojo vandenyno gelm\u0117se aptiko did\u017eiausi\u0105 \u017einom\u0105 kempin\u0119: ji prilygsta automobiliui, o tiksli r\u016b\u0161is ir am\u017eius iki \u0161iol neai\u0161k\u016bs.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66669,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3975,6188,51337,4495,37979,51338,2323],"miestas":[],"class_list":["post-66668","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-juru-biologija","tag-kempines","tag-noaa","tag-okeanos-explorer","tag-papahanaumokuakea","tag-ramusis-vandenynas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66668","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66668"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66668\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66669"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66668"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66668"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66668"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66668"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}