Milijonams europie\u010di\u0173 b\u016bstas tampa sunkiausia m\u0117nesio s\u0105skaita: Eurostato duomenimis, 2015\u20132026 met\u0173 antro ketvir\u010dio laikotarpiu b\u016bsto kainos ES vidutini\u0161kai pakilo 69 proc. Daugelyje \u0161ali\u0173 brango ir nuoma, o i\u0161laidas papildomai didino energijos bei pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 svyravimai.<\/p>\n
Situacij\u0105 geriausiai atspindi vadinamasis b\u016bsto i\u0161laid\u0173 perteklius, kai nam\u0173 \u016bkis b\u016bstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojam\u0173j\u0173 pajam\u0173. Eurostatas skai\u010diuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siek\u0117 7,7 proc., o tai rei\u0161kia de\u0161imtis milijon\u0173 \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 nuolatin\u0117s finansin\u0117s \u012ftampos s\u0105lygomis.<\/p>\n
Eurostato metodikoje b\u016bsto i\u0161laidos apima ne tik nuom\u0105 ar b\u016bsto paskolos pal\u016bkanas, bet ir komunalinius mokes\u010dius: vanden\u012f, elektr\u0105, dujas, \u0161ildym\u0105. Taip pat \u012ftraukiami reguliariai patiriami ka\u0161tai, pavyzd\u017eiui, draudimas, prie\u017ei\u016bra, remontas ir su b\u016bstu susij\u0119 mokes\u010diai.<\/p>\n
Disponuojamosios pajamos \u2013 tai nam\u0173 \u016bkio gaunamos pajamos po mokes\u010di\u0173 ir socialini\u0173 \u012fmok\u0173, \u012fskaitant socialines i\u0161mokas, tokias kaip pensijos. B\u016btent \u0161i\u0173 pajam\u0173 dalis, tenkanti b\u016bstui, leid\u017eia palyginti, kaip skirtingose \u0161alyse pasiskirsto na\u0161ta.<\/p>\n
Did\u017eiausias b\u016bsto i\u0161laid\u0173 pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventoj\u0173 gyveno nam\u0173 \u016bkiuose, kurie b\u016bstui skyr\u0117 daugiau nei 40 proc. disponuojam\u0173j\u0173 pajam\u0173. Tai daugiau nei tris kartus vir\u0161ija ES vidurk\u012f.<\/p>\n
Tarp ES valstybi\u0173 auk\u0161tai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir \u0160vedija su 10,8 proc. Vir\u0161 ES vidurkio taip pat atsid\u016br\u0117 Estija su 8,8 proc., \u010cekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.<\/p>\n
U\u017e ES rib\u0173 rodiklis taip pat auk\u0161tas \u0160veicarijoje, kur jis siek\u0117 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. I\u0161 ES kandida\u010di\u0173 vir\u0161 vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.<\/p>\n
Ma\u017eiausia na\u0161ta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventoj\u0173 b\u016bstui skyr\u0117 daugiau nei 40 proc. pajam\u0173. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slov\u0117nijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad vieno paai\u0161kinimo n\u0117ra: rezultatus lemia nuosavyb\u0117s ir nuomos strukt\u016bra, socialin\u0117s apsaugos modelis, pajam\u0173 nelygyb\u0117 ir bendra ekonomin\u0117 pad\u0117tis. Priva\u010dios nuomos rinkoje gyvenantys \u017emon\u0117s da\u017eniau patiria did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105, ypa\u010d miestuose, kur nuomos kainos kyla spar\u010diausiai.<\/p>\n
\u201ePagrindiniai veiksniai \u2013 kylantys b\u016bsto ka\u0161tai, tiek nuoma, tiek b\u016bsto kainos, ir santykinai kuklus pajam\u0173 augimas, ypa\u010d ma\u017eesnes pajamas gaunan\u010di\u0173 grupi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 ETH Z\u00fcrich tyr\u0117ja dr. Hannah Widmer.<\/p>\n
Lyginant \u0161alis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reik\u0161ti skirting\u0105 realyb\u0119. Vienur didesn\u0117s b\u016bsto i\u0161laidos gali b\u016bti i\u0161 dalies kompensuojamos socialin\u0117mis i\u0161mokomis ar vie\u0161osiomis paslaugomis, kitur \u2013 tapti tiesioginiu skurdo ir \u012fsiskolinim\u0173 rizikos veiksniu.<\/p>\n
\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f labai skirtingas ekonomikos ir gerov\u0117s sistem\u0173 aplinkybes, prie\u017eastys, kod\u0117l rodikliai Graikijoje, \u0160veicarijoje ar Danijoje tokie auk\u0161ti, n\u0117ra vienodos, o pasekm\u0117s \u2013 taip pat\u201c, \u2013 sak\u0117 Aalborg University vyresnioji tyr\u0117ja Rikke Skovgaard Nielsen.<\/p>\n
Vien procentai neparodo masto, tod\u0117l svarb\u016bs ir absoliut\u016bs skai\u010diai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai \u017emoni\u0173 ES gyveno nam\u0173 \u016bkiuose, kuri\u0173 b\u016bsto i\u0161laidos vir\u0161ijo 40 proc. disponuojam\u0173j\u0173 pajam\u0173. Tai viena ry\u0161kiausi\u0173 socialini\u0173 ir ekonomini\u0173 \u012ftamp\u0173, susijusi\u0173 su b\u016bsto prieinamumu, i\u0161rai\u0161k\u0173.<\/p>\n
Pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 daugiausia paveikt\u0173 \u017emoni\u0173 buvo Vokietijoje \u2013 apie 9,4 milijono. Toliau sek\u0117 Turkija su 8,6 milijono, Pranc\u016bzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.<\/p>\n
\u017demiausias pajamas gaunantys nam\u0173 \u016bkiai nuken\u010dia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp \u017emoni\u0173, kuriems gresia skurdas, b\u016bsto i\u0161laid\u0173 pertekliaus rodiklis siek\u0117 29,1 proc., o kai kuriose \u0161alyse jis per\u017eeng\u0117 ir 50 proc. rib\u0105.<\/p>\n
\u201eKai b\u016bsto kainos, nuomos, energijos kainos, pal\u016bkanos ir infliacija kyla grei\u010diau nei pajamos, b\u016bsto dalis biud\u017eete did\u0117ja, o v\u0117liau auga ir dalis t\u0173, kurie per\u017eengia 40 proc. rib\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 TU Delft tyr\u0117ja dr. Marietta Haffner.<\/p>\n
Ekspertai taip pat i\u0161skiria energijos kainas kaip veiksn\u012f, galint\u012f ir toliau kelti b\u016bsto i\u0161laid\u0173 na\u0161t\u0105, nes \u0161ildymas ir elektra daugelyje nam\u0173 \u016bki\u0173 sudaro reik\u0161ming\u0105 m\u0117nesini\u0173 mok\u0117jim\u0173 dal\u012f. D\u0117l to b\u016bsto prieinamumo problema vis da\u017eniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajam\u0173 bei gyvenimo ka\u0161t\u0173 kriz\u0117s dalis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenimis, b\u016bsto kainos ES nuo 2015 met\u0173 i\u0161augo 69 proc.: kuriose \u0161alyse \u017emon\u0117s b\u016bstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajam\u0173?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":66705,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[6994,1694,2513,3562,16844,466],"miestas":[],"class_list":["post-66704","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-busto-kainos","tag-energijos-kainos","tag-eurostatas","tag-graikija","tag-nuoma","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66704","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66704"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66704\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66705"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66704"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=66704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}